Paprastasis stepukmedis
| Dyera costulata |
|---|
 Paprastasis stepukmedis |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Dyera costulata (Miq.) Hook.f., 1883 |
| Homotipiniai sinonimai |
| Heterotipiniai sinonimai[2][3] |
|
Paprastasis stepukmedis[4] (Dyera costulata) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, stepukinių (Apocynaceae) šeimos, stepukmedžių (Dyera) genties amžinai žaliuojančių medžių rūšis. Savaiminio paplitimo kraštuose vadinamas „dželutong“, „dželutong bukit“, „dželuting“.[5]
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savaime paplitę Pietryčių Azijoje – Malakos pusiasalyje, Sumatros saloje, pietvakarinėse Riau salose, Bankos-Belitungo salose ir Borneo saloje.[6]
Natūraliai auga kur nebūna šalčių, drėgnose arba labai drėgnose atogrąžų žemumų klimato zonose, kur metinė žemiausia temperatūra +20 +25 °C, metinė aukščiausia temperatūra +28 +35 °C, metinis kritulių kiekis 1800-5000 mm, o sausasis sezonas trunka ne ilgiau kaip 3 mėnesius.[7]
Paprastieji stepukmedžiai tradiciškai buvo labai kertami ir daugelyje vietovių yra nykstanti rūšis. Tačiau dėl greito augimo, atsparumo ir atsodinimo, rūšies išnykimas mažai tikėtinas. Malaizijoje ir Tailande tai saugoma rūšis.
Buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natūralios buveinės – atogrąžose amžinai žaliuojančių lietaus miškų sengirių, antrinio lietaus miško, gėlo vandens pelkių miško[8] žemumose ir kalvose iki 300 m aukščio ant gerai pratakaus dirvožemio, o individai dažniausiai auga išsibarstę pavieniui.[9][1]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai miško skliauto aukšti ir stambūs medžai, užaugntys 30-60 m aukščio ir su 1,5-1,8 m skersmens kamienu.[10] Savaime augantys miškuose pasiekia daugiau kaip 60 m aukštį, pasodinti pakelėse arba parkuose, užauga gerokai žemesni, ir tokių medžių kamienas krūtinės aukštyje gali siekti iki 250 cm skersmens.[9] Medžių augančių parkuose, pakelėse kurie nėra labai aukšti, jų kamienas šakojasi neaukštai ir formuoja piramidės formos vainiką.[7] Teigiama, kad maksimaliai užauga iki 80 m aukščio,[8] o kamienų maksimalus skersmuo gali siekti iki 3 m.[3]
Labai aukštų medžių iki 27-30 m kamienas bešakis ir tiesus. Kamienas prie pagrindo neišplatėjęs, cilindriškas,[3] bet kitais šaltiniais teigiama kad retkarčiais nežymiai platesnis.[11] Kamieno žievė tamsiai pilka arba juoda.[3] Paviršius nuo lygaus iki šiek tiek šiurkštaus su smulkiais netaisyklingais žievės įtrūkinėjimai. Įpjovus medžio kamieną, išsiskiria pieniškai baltas lateksas.[11]
Lapkočiai 2,2–4,6 cm ilgio.[3] Lapai išsidėstę po 6-8 auga ant menturio. Lapo viršutinė dalis yra tamsiai matinės žalios spalvos, apatinė – blizganti, o išdžiūvę tampa tamsiai rudi arba juodi. Jie gana dideli, nuo 7 iki 18 cm ilgio, pailgos kiaušinio formos. Naujai išaugę lapeliai pirmosiomis dienomis būna oranžinės arba raudonos spalvos.[11]
Žiedai dvilyčiai, balti arba balkšvi, jūrų žvaigždės formos, labai smulkūs, maždaug 2 mm dydžio, išsidėstę kekėse, augančiose prie lapų pagrindų. Žydi lietinguoju metų laiku, prasiskleidžia tarp 17-19 val. ar naktį, kad apdulkintų vabzdžiai, o nukrinta kitą rytą tarp 5-7 val. ar dieną nukrinta ant žemės ir sudaro baltą kilimą. Nukritę žiedai atrodo kaip snaigės ir padengia žemę po medžiu tarytum baltu kilimu.[11][7]
Vaisiai susidarę iš sumedėjusių rudų folikulų, kurie auga po du.[11] Vaisiai 14,5-34,5 cm ilgio, 1,9-2,8 cm pločio,[3] abiejuose galuose šiek tiek susiaurėję.[11] Sunoksta per 2-3 mėnesius.[11] Sunokę vaisiai iš vienos pusės prasiskelia ir iš jų iškrenta sėklos.
Sėklos yra mažos, plonos ir plokščios. Jos yra nuo elipsės iki pailgos formos, abiejuose galuose turi plonus membraninius sparnelius. Sėklos grūdelis yra apie 2,5 cm ilgio ir 1,5 cm pločio, su sparneliais – 5 cm ilgio ir 2 cm pločio. Jas išnešioja vėjas.[11]
Atsparumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atsparumas puvimui paprastai vertinamas kaip nepatvarus arba greitai gendantis, taip pat jautrus vabzdžių puolimui[10][7], tokių kaip termitai[11] (Isoptera) ar medgręžiai (Cossidae).
Medienos savybės, panaudojimas, nauda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apdirbant paprastojo stepukmedžio medieną, gali būti jaučiamas ryškiai rūgštus kvapas. Nors sunkios reakcijos pasitaiko gana retai, yra pranešimų, kad paprastojo stepukmedžio mediena sukelia odos sudirginimą.[10]
Iš jo gaunami lipai ir [4]lateksas.[9] Iš augančių Malaizijoje šios rūšies medžių per mėnesį vidutiniškai gaunama apie 11 litrų latekso,[7] iš kurio gaminamas kaučiukas ir kt.
Paprastastieji stepukmedžiai komerciškai auginami dėl medienos. Jų mediena yra lengvo ar vidutinio svorio – 350–460 kg m³.[7] Šerdies spalva iš pradžių beveik balta, su laiku tamsėja iki gelsvai rudo atspalvio.[10] Medienoje yra daug natūralaus kaučiuko, todėl ji labai atspari vandeniui. Mediena gerai džiūsta, mažai deformuojasi ar skyla.[7] Dėl mažo tankio mediena yra lengvai apdirbama tiek rankiniais, tiek staklių įrankiais. Ant pjovimo įrankių gali atsirasti šiek tiek dervos, tačiau bendri rezultatai yra geri.[10] Tad puikiai tinka drožybai, žaisliniams ir architektūriniams modeliams, medinei avalynei, paveikslų rėmeliams, medinėms dėžutėms, pieštukams ir kitų lengvų gaminių gamybai. Medienos rąstus taip pat galima susmulkinti iki šerdies gaunant lukštą, iš kurio galima gaminti fanerą. Iš šaknų medienos gaminami kamštukai. Bet paprastojo stepukmedžio mediena netinkama gaminti tvirtos konstrukcijos reikalaujantiems gaminiams, pavyzdžiui baldams[11] ar namo statybai.
Nustatyta, kad paprastieji stepukmedžai esant dideliam apšvietimui pasižymi dideliu fotosintezės ir augimo greičiu. Todėl jie gali būti sodinami siekiant atkurti arba įveisti nualintus miškus, ypač tose vietose, kur yra dideli tarpai tarp medynų.[11]
Keliuose tyrimuose buvo nustatyta, kad ši rūšis sugeba absorbuoti didelį kiekį dirvožemyje esančių sunkiųjų metalų, įskaitant cinką, kadmį, nikelį ir chromą. Paprastieji stepukmedžiai taip pat gali toleruoti didelę šių sunkiųjų metalų koncentraciją dirvožemyje. Dėl šių savybių jie gali būti sodinami užterštame dirvožemyje, siekiant pašalinti jame esančius sunkiuosius metalus.[11]
Kadangi gražus medis, dėl dailios formos ir patrauklios lapijos kartais sodinamas miestų soduose ir parkuose.[7]
Istorija ir pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ši rūšis pirmą kartą buvo aprašyta tik iš lapų ir iš pradžių buvo pavadinta Alstonia costulata Miq. Džozefas Daltonas Hukeris (Joseph Dalton Hooker), tyrinėdamas stepukinių (Apocynaceae) būrio augalus, aprašė naują stepukmedžių (Dyera) gentį, remdamasis dviejų iš Malajų salyno kaučiukinių augalų herbariumo pavyzdžiais. Vienas iš augalų, kuriais jis rėmėsi aprašydamas šią rūšį, buvo Alstonia costulata, ir nuo to laiko ši rūšis buvo pervadinta į Dyera costulata.
Lotyniškasis stepukmedžių (Dyera) genties pavadinimas kilo nuo anglų botaniko, tuometinio Kju sodo (p.v. Londone) direktoriaus pavaduotojo Tiseltono Dajerio (William Turner Thiselton-Dyer) pavardės, kuris padėjo Daltonui Hukeriui atskirti Kju sodo ataskaitose nurodytus kaučiukinius augalus. O Costulata kilo iš lotynų kalbos žodžio „costulatus“, kuris reiškia briaunotas ir galbūt reiškia briaunotas šakeles.[11]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 „IUCN Red list - Dyera costulata“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 1998-01-01.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|accessdate=(pagalba) Straipsnis anglų k. - ↑ 2,0 2,1 powo.science.kew.org / Dyera costulata (Miq.) Hook.f.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 worldfloraonline.org / Dyera costulata Hook.f.
- ↑ 4,0 4,1 terminai.vlkk.lt / Paprastasis stepukmedis Archyvuota kopija 2023-03-05 iš Wayback Machine projekto. | VLKK; nuoroda tikrinta: 2023.03.01.
- ↑ mybis.gov.my / Dyera costulata
- ↑ gbif.org / Dyera costulata (Miq.) Hook.fil.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 7,6 7,7 iplantz.com / Dyera costulata
- ↑ 8,0 8,1 nparks.gov.sg / Dyera costulata (Miq.) Hook.f. Archyvuota kopija 2022-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 mybis.gov.my / Dyera costulata; by Dr. Richard Chung Cheng Kong
- ↑ 10,0 10,1 10,2 10,3 10,4 wood-database.com / Jelutong
- ↑ 11,00 11,01 11,02 11,03 11,04 11,05 11,06 11,07 11,08 11,09 11,10 11,11 11,12 wiki.nus.edu.sg / Dyera costulata – Jelutong | Centre for Instructional Technology, National University of Singapore
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- youtube.com / Jelutong Tree – a native tree of Singapore and truly majestic tree and easily recognized (nufilmuotoje vaizdo medžiagoje paprastasis stepukmedis)
