Pomiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pomiškis mišriame Šiaurės Amerikos miške

Pomiškis – po miško skliautu želiantis miško atžalynas, galintis sudaryti naują medyną. Pomiškiui priskiriami 2 m. ir vyresni vienastiebiai medeliai, kurie siekia ne daugiau kaip 1/4 viršutinio ardo aukščio.[1] Be jaunų medelių pomiškyje taip pat želia įvairūs tamsiamėgiai krūmynai, puskrūmiai, žemaūgiai medžiai, pvz., avietės, lazdynai, ožekšniai, šaltekšniai, kadagiai, šermukšniai, plačialapių miškuose – bugieniai, sedulos.[2]

Pomiškio vešlumas priklauso nuo medyno: šviesiuose pušynuose, beržynuose pomiškis vešlus, įvairiopas, o tankiuose eglynuose dažnai jo visai nėra. Pomiškis sulaiko miško drėgmę, mažina paklotės įkaitinimą – tokios sąlygos leidžia augti grybams ir kitiems reducentams, grąžinti maistingas medžiagas dirvon.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozapas Algirdas MažeikaPomiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  2. Подлесок: Географический словарь


Commons-logo.svg

Vikiteka