Brazilinė bertoletija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bertholletia excelsa
Brazilinė bertoletija (Bertholletia excelsa)
Brazilinė bertoletija (Bertholletia excelsa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Eilė: Erikiečiai
( Ericales)
Šeima: Šalminiai
( Lecythidaceae)
Gentis: Bertoletija
( Bertholletia)
Rūšis: Brazilinė bertoletija
( Bertholletia excelsa)
Binomas
Bertholletia excelsa
Humboldt

Brazilinė bertoletija (Bertholletia excelsa), dar vadinama kastanija – šalminių (Lecythidaceae) šeimos medis, vienintelė bertoletijų (Bertholletia) genties rūšis. Paplitusi Pietų Amerikoje, Amazonės, Orinoko baseinuose, Gvianoje. Brazilinė bertolerija geriausiai žinoma dėl savo valgomų maistingų sėklų – bertoletijos riešutų.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai 30-45 m aukščio medis, kurio kamieno skersmuo 1-2 m. Išgyvena daugiau nei 500 metų. Lapai nesudėtiniai, 20-35 cm ilgio, 10-15 cm pločio, sausuoju laikotarpiu nukrenta. Žiedai maži, žalsvai baltos spalvos, 5-10 cm ilgio.

Vadinamieji bertoletijos riešutai – 4-5 cm ilgio sėklos, susitelkusios iki 2 kg sveriančioje dėžutėje. Vienoje dėžutėje gali būti 12–20 sėklų, turinčių kietą kevalą.

Gavyba ir naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nukritusios bertoletijos riešutų dėžutės surenkamos ir suskaldomos kirviu ar mačete. Išimtas sėklas sunku išlukštenti, todėl jos gali būti papildomai brinkinamos ar trumpai paverdamos, siekiant suminkštinti kevalą. Išlukštentos sėklos nuplaunamos, išdžiovinamos saulėje ir paruošiamos transportavimui ar saugojimui.[1]

Bertoletijų riešutai dėl savo skoninių savybių ir aukšto maistingumo naudojami maistui: valgomi vieni, maišomi į salotas, dedami į košes, kepinius, ledus ir pan.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bertoletijos nėra specialiai auginamos (nors ir yra bandymų įveisti šių medžių plantacijas[2]), todėl beveik visa riešutų produkcija yra gaunama juos surenkant iš laukinės gamtos – Amazonijos tropinių miškų. Priklausomai nuo tais metais esančių klimato sąlygų, riešutų derlius gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, 2007–2008 metais bertoletijų riešutų produkcija siekė 33 500 tonų, o 2017–2018 metais tris kartus mažiau – 10 700 tonų. Daugiausiai riešutų surenkančios šalys yra Bolivija, Peru ir Brazilija. Šios trys šalys yra atsakingos už praktiškai visą pasaulinę produkciją.[3]

Maistinė vertė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 60-70 % bertoletijų riešutų masės sudaro aliejus. Riešutuose taip pat gausu seleno, magnio, tiamino, geležies.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. The Visual Food Encyclopedia. Québec Amerique, 1996, p. 279
  2. Jules Janick, Robert E. Paull. The Encyclopedia of Fruit and Nuts. CABI, 2008, p. 450
  3. Nuts & Dried Fruits Statistical Yearbook 2017/2018 Archyvuota kopija 2018-11-11 iš Wayback Machine projekto., The International Nut and Dried Fruit Council Foundation