Kokoros vaškinė palmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ceroxylon quindiuense
Kokoros vaškinė palmė (Ceroxylon quindiuense)
Kokoros vaškinė palmė (Ceroxylon quindiuense)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
(Wikispecies-logo.svg Arecales)
Šeima: Arekiniai
(Wikispecies-logo.svg Arecaceae)
Gentis: Ceroxylon
(Wikispecies-logo.svg Ceroxylon)
Rūšis: Kokoros vaškinė palmė
(Wikispecies-logo.svg Ceroxylon quindiuense)
Binomas
Ceroxylon quindiuense
(H.Karst.) H.Wendl., 1860

Kokoros vaškinė palmė, (lot. Ceroxylon quindiuense, angl. Wax palm tree, isp. Palma de cera) arekinių šeimos, Ceroxylon genties augalų rūšis, Kolumbijos nacionalinis medis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinės palmės savaime auga šiaurės vakarų Pietų Amerikos žemyne - šiaurės vakarų Kolumbijoje ir šiaurės vakarų Peru (1600-) 2000 — 2700 (-3200) m aukštyje. Dėl masinių miško kirtimų ir padeginėjimų plečiant galvijams ganyklas, Kokoros vaškinių palmių paplitimo arealas nuo to laikotarpio iki šių dienų labai susiaurėjo ir jos šiaurės vakarų Pietų Amerikos žemyne aptinkamos nedaugelyje vietovių.

Kokoros vaškinės palmės Kokoros slėnyje
Kokoros vaškinės palmės
Kokoros vaškinių palmių alėja

Augimo buveinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinės palmės auga Andų kalnų Kokoros slėnyje 2500-3000 metrų virš jūros lygio rūko miškuose Kolumbijos Kindijo, Risaraldos, Tolimos departamentuose. Čia smėlingas ir rūgštingas dirvožemis su 1800 mm kritulių kiekiu per metus. Vidutinė metų temperatūra 12-19 °C.

Kokoros vaškinės palmės Perų auga 2200 - 2800 m aukštyje.

Šios palmės mėgsta rūgštų, neutralų arba šarmingą dirvožemį. Gali augti pusiau paunksmėje (šviesiuose miškuose) arba atvirose vietose kur daug šviesos. Joms svarbus drėgnas dirvožemis.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinė palmė auga labai lėtai, bet aukščiausia planetoje lelijinių klasės, palmių šeimos rūšis ir viena aukščiausių Pietų Amerikos žemyno augalų rūšių. Užauga iki 52 - 60 m aukščio, nors pasitaiko šaltinių, kurie teigia, kad jos gali užaugti iki 70 ir net iki 80 m aukščio.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių palmių kamienas vienastiebis, lyginant su aukščiu plonokas, lygus, cilindriškas, vaškuotas ir nuo 20-40 iki 50-60 cm skersmens. Lapai tamsiai žali, su lapkočiu iki 2 m ilgio. Kada lapai nuvysta, nukrite aplink medžio kamieną suformuoja tamsų žiedą. Vaisius apvalūs, 1,6 – 2 cm skersmens, su 1 ar rečiau 2 sėklomis kurios yra vaisiaus viduje. Subrendęs vaisius raudonas ar oranžiškai raudonas. Vaisiaus viršutinė žievelė minkšta. Po žievele gelsvas, mėsingas vidus.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinės palmės nėra ilgaamžės. Po miško kirtimų ir deginimo iš išlikusios tik negausios populiacijos, dabar žinomos seniausios turinčios 169 metus, nors galimai jos gyvena ilgiau. Pavyzdžiui joms artimos Ceroxylon alpinum rūšies palmė gyvena iki 213 metų[2]

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl žmonių veiklos, ši palmių rūšis ties išnykimo riba. Nes anksčiau, kol nebuvo elektros, jos kamieno vašką naudodavo žvakių gamyboje. Mediena netinkama medienos pramonei, bet panaudojama neturtingų ūkininkų vandens tiekimo sistemomų konstravimui. Jų vaisiai naudojami kaip pašaras jaučiams ir kiaulėms. Jų lapai plačiai naudojami per katalikų verbų sekmadienio šventę. Visi šie faktoriai neigiamai atsiliepė šių palmių populiacijai ir kas paskatino valdančią Belisario Betancur Kolumbijos vyriausybę, imtis apsaugos priemonių išsaugojant šią nuostabią palmių rūšį.

Grėsmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausią grėsmę kokoros vaškinėms palmėms kelia kalnų miško kirtimai ir kalnų miško padeginėjimai plečiant galvijų ganyklas.

Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palmė reikšminga ekologine prasme, nes jų augimvietėse randa prieglobstį daug gyvūnų rūšių, tarp jų labai reta geltonausių pappūgų (Ognorhynchus icterotis) rūšis.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinė palmė buvo pasirinkta kaip Kolumbijos nacionalinis medis paruošiamojo komiteto, prieš trečiąjį Pietų Amerikos botanikos suvažiavimą, kuris įvyko Bogotoje 1949 metais. O oficialiai įregistruota kaip Kolumbijos nacionalinis medis 61 įstatymu, 1985 metų rugsėjo 16 dieną.

Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turi du sinonimus[3]:

  • Ceroxylon floccosum Burret
  • Klopstockia quindiuensis H.Karst.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Ceroxylon quindiuense“. IUCN Red list. 
  2. plos.org / Juvenile Resilience and Adult Longevity Explain Residual Populations of the Andean Wax Palm Ceroxylon quindiuense after Deforestation, María José Sanín, Fabien Anthelme, Jean-Christophe Pintaud, Gloria Galeano, Rodrigo Bernal. Published: October 23, 2013
  3. theplantlist.org / Ceroxylon quindiuense (H.Karst.) H.Wendl.
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas