Kokoros vaškinė palmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ceroxylon quindiuense
Kokoros vaškinė palmė (Ceroxylon quindiuense)
Kokoros vaškinė palmė (Ceroxylon quindiuense)
Apsaugos būklė

Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Arekiečiai
(Wikispecies-logo.svg Arecales)
Šeima: Arekiniai
(Wikispecies-logo.svg Arecaceae)
Gentis: Vaškinė palmė
(Wikispecies-logo.svg Ceroxylon)
Rūšis: Kokoros vaškinė palmė
(Wikispecies-logo.svg Ceroxylon quindiuense)
Binomas
Ceroxylon quindiuense
(H.Karst.) H.Wendl., 1860
Sinonimai
  • Ceroxylon floccosum Burret 1929
  • Klopstockia quindiuensis H.Karst. 1859

Kokoros vaškinė palmė arba Kokoros vaškapalmė (Ceroxylon quindiuense, isp. Palma de cera) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, arekinių (Arecaceae) šeimos, vaškinių palmių (Ceroxylon) genties dvinamių augalų rūšis;

Kokoros vaškinėms palmėms yra artimiausia Ceroxylon ceriferum rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinių palmių giraitė Točekito (Tochecito) upės baseino kalnuose
Kokoros vaškinių palmių miškas
Kokoros vaškinės palmės Kokoros slėnyje (Kolumbijos Kindijaus departamentas. Jų čia auga apie 2 000 individų
Sodyba ir galvijų ganykla, kokoros vaškinių palmių apsuptyje
Kokoros vaškinės palmės vaisiai
Kokoros vaškinių palmių alėja

Kokoros vaškinės palmės savaime auga Pietų Amerikos žemyno šiaurės vakaruose – šiaurės vakarų Kolumbijoje ir šiaurės vakarų Peru (1600-) 2000–2700 m aukštyje, bet retai iki 3150 aukščio kalnų altitudėse. Paprastai auga didelės, tankiai suaugusios jų populiacijos[2]. Tai šiaurės vakarų Andų kalnų miškų ekoregiono dalis.

Dėl masinių miško kirtimų ir padeginėjimų plečiant galvijams ganyklas, Kokoros vaškinių palmių paplitimo arealas nuo to laikotarpio iki šių dienų labai susiaurėjo, tad dabar aptinkamos nedaugelyje vietovių.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinės palmės auga Andų kalnų Kokoros slėnyje dažniausiai 2500–3000 m aukštyje kalnų rūko miškuose, Kolumbijos Kindijo, Risaraldos, Tolimos departamentuose. Čia iškrenta 1800 mm kritulių per metus ir yra smėlingas bei rūgštingas dirvožemis. Vidutinė metų temperatūra 12–19 °C.

Pasak mokslininkų stebinčių šios rūšies populiaciją, nuo 1989 m. šių palmių skaičius Kokoros slėnyje sumažėjo 78% ir 2018 m. duomenimis, jų čia yra likę apie 2 000 vienetų[3].

Didžiausia šių palmių koncentracija auga Točekito (Tochecito) upės baseine (Tolimos departamentas).[4] Čia, jomis besidominčių mokslininkų apskaičiavimais, auga apie pusę milijono šių palmių arba apie 70% visų šios rūšies Kolumbijos palmių populiacijos.

Kokoros vaškinės palmės Peru auga 2200–2800 m aukštyje.

Ši rūšis mėgsta rūgštų, neutralų arba šarmingą dirvožemį. Gali augti pusiau paunksmėje (šviesiuose miškuose) arba atvirose vietose kur daug šviesos. Joms svarbus drėgnas dirvožemis.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių palmių kamienas vienastiebis, lyginant su aukščiu plonokas, lygus, cilindriškas, vaškuotas ir nuo 20–40 iki 50–60 cm skersmens. Lapai tamsiai žali, su lapkočiu iki 2 m ilgio. Kada lapai nuvysta, nukritę aplink medžio kamieną suformuoja tamsų žiedą. Vaisius apvalūs, 1,6–2 cm skersmens, su 1 ar rečiau 2 sėklomis kurios yra vaisiaus viduje. Subrendęs vaisius raudonas ar oranžiškai raudonas. Vaisiaus viršutinė žievelė minkšta. Po žievele gelsvas, mėsingas vidus.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1801 m. Kolumbijos Anduose kertant Kuindijo taką (Quindío Trail), Aleksanderis fon Humboltas ir Eimė Bonplanas (Aimé Bonpland) išmatavo 58 m aukščio vaškinę palmę. Po 1804 m. mokslo pasauliui kokoros vaškinės palmės pristatymo (tuomet ją klaidingai priskirdami Ceroxylon alpinum rūšiai), ji buvo įvardinta ne tik aukščiausia palme, bet ir aukščiausiu pasaulyje medžiu, nes Kalifornijoje tuometu dar nebuvo atrastos visžalės sekvojos ir didieji mamutmedžiai, o pietryčių Australijoje eukaliptai.

Kokoros vaškinė palmė auga labai lėtai. Tai aukščiausia planetoje lelijinių klasės, palmių šeimos rūšis ir viena aukščiausių Pietų Amerikos augalų rūšių. Įskaitant lają, įprastai užauga 35–40 m aukščio, o aukščiausi individai neretai pasitaiko iki 52 m, rečiau iki 61 m[5]. Pasitaiko šaltinių, kurie teigia, kad jos gali užaugti iki 70 ir net iki 80 m aukščio, bet tikriausiai tai nepatikimi išmatavimai ar faktais neparemti prasimanymai.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, Točekito upės baseine prie La Carbonera šiuo metu augančios aukščiausios kokoros vaškinės palmės aukštis yra 59,2 m.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinės palmės nėra ilgaamžės. Po miško kirtimų ir deginimo iš išlikusios tik negausios populiacijos, dabar žinomos seniausios turinčios 169 metus, nors galimai jos gyvena ilgiau. Pasak jas tyrinėjančių mokslininkų (Bernal ir Sanín (2013 m.)), Kokoros slėnyje 40–45 m aukščio augančių palmių amžius yra nuo 139 iki 169 metų. Aukščiausioms, 61 m aukščio palmėms spėjama, beveik 200 metų.

Pavyzdžiui, joms artimos Ceroxylon alpinum rūšies palmė gyvena iki 213 metų[6]

Panaudojimas ir grėsmė populiacijai ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl žmonių veiklos, ši palmių rūšis netoli išnykimo ribos. Anksčiau, kol nebuvo elektros, jos kamieno vašką naudodavo žvakių gamyboje. Mediena netinkama medienos pramonei, bet panaudojama neturtingų ūkininkų vandens tiekimo sistemų konstravimui. Jų vaisiai naudojami kaip pašaras jaučiams ir kiaulėms. Jų lapai plačiai naudojami per katalikų didžiosios savaitės ir verbų sekmadienio šventes.

Bet didžiausią grėsmę kokoros vaškinėms palmėms kelia kalnų miškų kirtimai, kalnų miškų padeginėjimai plečiant galvijų ganyklas ir neperseniausi Pietų Afrikos Respublikos kompanijos planai pradėti aukso kasybos darbus kitoje Kokoros slėnio pusėje iškasant didelę atvirą duobę, kurie buvo laikinai sustabdyty 2017 m. referendumu[7].

Šios palmės negali plisti ne miškuose - atvirose, retai ar visai medžiais neapaugusiose vietovėse, kadangi jų sudygę daigeliai nunyksta augdami atviroje Saulės atokaitoje, arba juos nuėda ten besiganantys galvijai[8].

Visi šie faktoriai neigiamai atsiliepė šių palmių populiacijai ir paskatino valdančią Kolumbiją Belisario Betancur vyriausybę imtis apsaugos priemonių išsaugojant šią palmių rūšį, dėl to nuo 1985 m. per religines šventes uždrausta skinti jų šakeles. Šiuo metu Kolumbijoje joms suteiktas nykstančios rūšies statusas[9].

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Žodžių tvarka sakinyje
Jei galite, sutvarkykite.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinė palmė buvo pasirinkta kaip Kolumbijos nacionalinis medis paruošiamojo komiteto, prieš trečiąjį Pietų Amerikos botanikų suvažiavimą, kuris įvyko Bogotoje 1949 m., o oficialiai įregistruota kaip Kolumbijos nacionalinis medis 61 įstatymu, 1985 m. rugsėjo 16 d.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokoros vaškinė palmė reikšminga ekologine prasme, nes jų augimvietėse randa prieglobstį daug gyvūnų rūšių, tarp kurių labai reta geltonausė papūga (Ognorhynchus icterotis) perinti negyvų palmių kamienuose.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. „IUCN Red List - Ceroxylon quindiuense“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 1998-01-01. 
  2. palmpedia.net / Ceroxylon quindiuense
  3. bbc.co.uk / 'Living corpses': Why Colombia's national tree is at risk By Lucy Sherriff | 5 November 2018]
  4. travelgrafia.co / Tochecito, la mayor concentración de palmas de cera del mundo
  5. researchgate.net / The World's Tallest Palms; Blanca Martínez, María José Sanín, Rodrigo Bernal | March 2018
  6. plos.org / Juvenile Resilience and Adult Longevity Explain Residual Populations of the Andean Wax Palm Ceroxylon quindiuense after Deforestation, María José Sanín, Fabien Anthelme, Jean-Christophe Pintaud, Gloria Galeano, Rodrigo Bernal. Published: October 23, 2013
  7. independent.co.uk / A group of botanists’ fight to save Colombian wax palms; Jennie Erin Smith | 14 November 2019
  8. nytimes.com / Stalking the Endangered Wax Palm By Jennie Erin Smith, Photographs and Video by Federico Rios Escobar | Nov. 5, 2019
  9. globaltrees.org / Quindío wax palm

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]