Šiaurės Amerika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiaurės Amerika

Location North America.svg

Plotas 24 709 000 km²
Populiacija 528 720 588 (2008 m.)
Tankumas 21,2/km²
Šalys 23
Kalbos Anglų
Ispanų
Prancūzų
Laiko juostos UTC-2 – UTC-10
Šiaurės Amerika iš palydovo
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Šiaurės Amerika

Šiaurės Amerika – trečias pagal plotą žemynas, esantis šiaurės pusrutulyje, supamas Ramiojo, Atlanto ir Arkties vandenynų. Plotas 24 709 000 km². Žemynas šiaurėje driekiasi iki Šiaurės poliaračio, pietuose Panamos sąsmauka jungiasi su Pietų Amerika. Riba tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos laikoma Panamos ir Kolumbijos siena, rečiau – Panamos kanalas.

Gyventojų – 528 720 588 (2008 m. įvertinimas).

Gamtinė aplinka[taisyti | redaguoti kodą]

Beveik visa Šiaurės Amerika yra ant Šiaurės Amerikos plokštės, nedidelė dalis ant Ramiojo vandenyno plokštės. Ant Ramiojo vandenyno plokštės yra Žemutinės Kalifornijos pusiasalis Meksikoje bei Kalifornijos pakrantė nuo San Diego iki San Francisko. Lūžis tarp Ramiojo vandenyno ir Šiaurės Amerikos plokščių vadinamas San Andreaso grabenu. Abi plokštės juda į šiaurę, tačiau Ramiojo vandenyno plokštė juda greičiau. Plokštės slysta viena kita, o kadangi susidaro trintis, čia dažni žemės drebėjimai.

Vakarine žemyno puse, kurią suformavo tektoninių plokščių sandūros, driekiasi jauni raukšliniai kalnai su keletu ugnikalnių. Tai Aliaskos kalnų grandinė, Uolėtieji kalnai, vakariniai Kordiljerai ir Sierra Madre Occidental, kurie didžiąja dalimi susidarė prieš maždaug 80 mln. metų dėl Ramiojo vandenyno plokštės spaudimo į Šiaurės Amerikos plokštę. Aukščiausias Šiaurės Amerikos taškas yra Makinlio kalnas (6194 m).

Žemyno šiaurėje yra Grenlandija, kurią dengia ledynas, o piečiau tarp Kanados ir JAV yra Didieji ežerai, likę po paskutiniojo ledynmečio. Čia yra didžiausias po Kaspijos jūros pasaulio ežeras, Aukštutinis ežeras, kurio plotas 82 tūkst. kv.km. Rytinėje dalyje yra Apalačai, kurie priklauso seniausiems pasaulio kalnams (susidarė prieš maždaug 400 mln. metų). Tarp Apalačų ir Uolėtųjų kalnų yra lygumų regionas, kuriuo teka Misūris ir Misisipė. Misisipės slėnis dar vadinamas Tornadų alėja, nes čia dažnai susidaro tornadai.

Didelė Šiaurės Amerikos dalis negyvenama, ypač žemės tolimoje šiaurėje, o dauguma žemyno gyventojų įsikūrę dideliuose miestuose.

Nuo 1931 m. oficialiu geografiniu Šiaurės Amerikos centru laikomas Rugby miestelis Šiaurės Dakotoje. Vietą žymi 4,5 m aukščio obeliskas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Visoje Šiaurės Amerikoje netrūksta derlingos žemės, mineralų bei iškastinio kuro. Ekonomiškai stipriausia žemyno valstybė yra JAV – turtingiausia ir galingiausia pasaulio šalis. Centrinės Amerikos valstybės silpnos ir priklauso nuo prekybos su JAV (iš dalies ir su Kanada bei Meksika) bei pastarosios teikiamos pagalbos.

Regioninis ir politinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau nei 90 % ploto užima trys didžiausios šalys (iš šiaurės į pietus): Kanada, JAV ir Meksika, o Centrinę Ameriką – daug mažų valstybių: Belizas, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika ir Panama.

Kitos valstybės patenka į pietinėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje išskiriamus Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regionus.

Dalis Karibų jūros regiono salų priklauso Europos valstybėms (buvusioms metropolijoms). Grenlandija priklauso Danijai autonominės teritorijos teisėmis.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šiaurės Amerika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Šiaurės Amerikos žemėlapiai: