Visžalė sekvoja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sequoia sempervirens
Visžalė sekvoja
Visžalių sekvojų (Sequoia sempervirens)
miškas
Visžalė sekvoja (Sequoia sempervirens)
Nykstanti rūšis (EN),
gresia labai didelė rizika išnykti gamtoje
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Kiparisiniai
(Wikispecies-logo.svg Cupressaceae)
Pošeimis: Sequoioideae
(Wikispecies-logo.svg Sequoioideae)
Gentis: Sekvoja (gentis)
(Wikispecies-logo.svg Sequoia)
Rūšis: Visžalė sekvoja
(Wikispecies-logo.svg Sequoia sempervirens)
Binomas
Sequoia sempervirens
(D.Don) Endl., 1847

Visžalė sekvoja (lot. Sequoia sempervirens, angl. Coast Redwood) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių rūšis. Tai vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties rūšis.

Visžalių sekvojų lapeliai
Visžalių sekvojų rūšies „Del Norte Titan“ medis ir žmogus
Rūkas visžalių sekvojų miške
Visžalės sekvojos savaiminio paplitimo arealas – žalia spalva.
Didžiojo mamutmedžio paplitimo arealas – raudona spalva.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaime auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV vakarai). Savaiminio paplitimo arealas nedidelis – šiaurinė arealo dalis yra p.v. Oregono valstijos Kario apygardoje ir palei Didžiojo vandenyno pakrantę siauru ruožu per vakarinę Kalifornijos valstijos dalį tęsiasi iki p.v. Kalifornijoje esančios San Lujis Obispo apygardos.

Auginimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalės sekvojos dėl joms nepalankių klimatinių sąlygų, kaip dekoratyvinis augalas Lietuvoje neauginamos.

Augavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalės sekvojos išplitusios virš jūros lygio (1-)30–750(-920) m aukščiuose.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalė sekvoja nemaišytina su gimininga ir kitur Kalifornijoje augančia mamutmedžių (Sequoiadendron) gentimi.[1] Jos žievė stora (30 cm), bet gan minkšta. Spygliai plokšti, 15–25 mm ilgio. Kankorėžiai 15–32 mm ilgio, turi 15–25 sėklalizdes, kurių kiekvienoje yra 3–7 sėklos. Visžalės sekvojos – ilgaamžiai medžiai, jų amžius gali siekti 2200 metų.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalės sekvojos yra vienanamiai augalai. Natūraliai dauginasi keliais būdais:

  • Iš kankorėžio iškritusiomis sėklomis. Jos apie 3–4 mm ilgio.
  • Esant gyvam medžiui iš šaknų sistemos išdygstant daigeliams.
  • Atlankomis, kada nukritusios ar nusvirusios šakos ar šakelės turi kontaktą su dirvožemiu.
  • Ima leisti daigelius iš nuvirtusio ar nukirsto medžio kelmo ar ant kamieno esančios ruplės.

Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalės sekvojos ilgaamžiai medžiai. Jos augdamos savo arealo natūralioje aplinkoje gyvena 1200–1800 metų. Žinomiems seniausiems šios rūšies individams buvo nustatyta atitinkamai 2200 ir 2267 metai[2].

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visžalės sekvojos itin aukšti, masyvūs medžiai. Vidutiniškai visžalės sekvojos perauga 60 metrų ribą ir dažnai pasitaiko 90 m aukščio medžių. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio visžalė sekvoja. Teoriškai manoma kad jos gali užaugti iki 122–130 m aukščio.

Aukščiausios visžalės sekvojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštesnių kaip 110 m aukštį siekiančių visžalių sekvojų yra 41:

  1. Hyperion medžio aukštis 115,92 m, kamieno skersmuo 4,84 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Šiuo metu tai aukščiausias planetos medis. 2006 metų vasarą šį medį rado Chris Atkins ir Michael Taylor.
  2. „Helios“ aukštis 114,58 m, kamieno skersmuo 4,96 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluota buvo 2006/01/07 – 2006/08/25.
  3. „Icarus“ aukštis 113,14 m, kamieno skersmuo 3,78 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Surasta 2006/07/01. Dabar nudžiuvusi jo viršūnė.
  4. „Stratosphere Giant“ aukštis 113,11 m, kamieno skersmuo 5,18 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas buvo 2000–2006 m.
  5. „Orion“ aukštis 112,83 m, kamieno skersmuo 4,33 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  6. „National Geographic Society“ aukštis 112,71 m, kamieno skersmuo 4,39 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu titulavo 1994–1995 m.
  7. „Lauralyn“ aukštis 112,62 m, kamieno skersmuo 4,54 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  8. „Rockefeller“ aukštis 112,01 m, kamieno skersmuo 4,84 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Anksčiau titulavo aukščiausiu medžiu.
  9. „Paradox“ aukštis 112,56 m, kamieno skersmuo 3,90 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke. Aukščiausiu tituluotas 1995–1996 m.
  10. „Mendocino“ aukštis 112,20 m, kamieno skersmuo 4,19 m. Auga Montgomery Woods valstybiniame draustinyje (Mendocino apygarda). Aukščiausiu tituluotas 1996–2000 m.

Masyviausios visžalės sekvojos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskyrus didžiuosius mamutmedžius (Sequoiadendron giganteum), tai dabar augančių masyviausių medžių rūšis Žemėje – čia sąrašas. Bet anot senų istorinių šaltinių, 1926 metais buvo nupjautas 1794 m³ tūrio visžalės sekvojos medis. Kitas visžalės sekvojos medis žinomas kaip „Crannell Creek Giant“ buvo apie 1700-1980 m³ tūrio (archyve yra ir nuotrauka). Pati masyviausia visžalė sekvoja tik be archyvinių nuotraukų, žinoma kaip Lindsey Creek tree buvo 2548 m³ tūrio, ir tai gerokai masyvesnis medis už dabar masyviausiu pasaulyje medžiu laikomą didžiojo mamutmedžio vieną individą žinomą kaip General Sherman, kurio tūris yra 1,487 m³[3].

Dabar masyviausi visžalės sekvojos individai auga Redvudo nacionaliniame parke, kai kurie medžių duomenys, įskaitant tūrį žemiau:

  1. „Lost Monarch“ medžio tūris 1206 m³, aukštis 97,8 m, kamieno skersmuo 7,92 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  2. „Melkor“ medžio tūris 1109 m³, aukštis 106,3 m, kamieno skersmuo 6,82 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  3. „Iluvatar“ medžio tūris 1064 m³, aukštis 91,4 m, kamieno skersmuo 6,25 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  4. „Del Norte Titan“ medžio tūris 1055 m³, aukštis 93,6 m, kamieno skersmuo 7,22 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  5. „El Viejo Del Norte“ medžio tūris 1002 m³, aukštis 98,7 m, kamieno skersmuo 7,01 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  6. „Howland Hill Giant“ medžio tūris 953 m³, aukštis 100,6 m, kamieno skersmuo 6,02 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  7. „Sir Isaac Newton“ medžio tūris 942 m³, aukštis 91,1 m, kamieno skersmuo 6,85 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  8. „Terex Titan“ medžio tūris 919 m³, aukštis 82,3 m, kamieno skersmuo 6,49 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  9. „Adventure Tree“ medžio tūris 912 m³, aukštis 101,8 m, kamieno skersmuo 4,95 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.
  10. „Bull Creek Giant“ medžio tūris 882 m³, aukštis 102,7 m, kamieno skersmuo 6,79 m. Auga Redvudo nacionaliniame parke.

Pavojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors visžalių sekvojų populiacija yra gana didelė, bet dėl neteisingai tvarkomos miškininkystės, pastebimas brandžių medžių mažėjimas. Populiacijos fragmentiškos[4].

Pavadinimas ir sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sekvojų (Sequoia) genčiai lotynų kalba pavadinimas buvo suteiktas pagerbiant čerokių rašto kūrėjo indėnų kilmės Sekvojos atminimą. Visžalės sekvojos antras lotyniškas žodis sempervirens yra sudurtinis žodis – „semper“ reiškia visada, o „virens“ reiškia žalias.

Žemiau naudotų lotyniškų sinonimų sąrašas[5]:

  • Condylocarpus sempervirens Salisb. ex Carrière
  • Gigantabies taxifolia J.Nelson
  • Schubertia sempervirens (Lamb.) Spach
  • Sequoia pyramidata Carrière
  • Sequoia religiosa C.Presl
  • Sequoia sempervirens var. adpressa Carrière
  • Sequoia sempervirens f. adpressa (Carrière) Beissn.
  • Sequoia sempervirens var. albospica G.Nicholson
  • Sequoia sempervirens var. glauca R.Sm.
  • Sequoia sempervirens f. glauca (R.Sm.) Rehder
  • Sequoia sempervirens var. nana-pendula Hornibr.
  • Sequoia sempervirens f. pendula (Rovelli) Rehder
  • Sequoia sempervirens var. pendula (Rovelli) C.K.Schneid.
  • Sequoia taxifolia K.Koch
  • Steinhauera sempervirens (D.Don) Voss
  • Taxodium nutkaense Lamb. ex Endl.
  • Taxodium sempervirens D.Don

Anglų kalboje be įprasto pavadinimo Coast redwood, dažnai vadinama Coastal redwood, California redwood.

Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas