Pušūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Spygliuočiai)
Jump to navigation Jump to search
Pinophyta
Pilkasis kėnis (Abies concolor)
Pilkasis kėnis (Abies concolor)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
(Wikispecies-logo.svg Eukaryota)
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Eilės ir šeimos
Lotyniški ir lietuviški pušūnų sinonimai
  • Coniferae
  • Coniferophyta
  • Spygliuočiai

Pušūnai (Pinophyta) – biologinis skyrius, priklausantis eukariotų (Eukaryota) domenui, augalų (Plantae) karalystei. Pušūnai dar vadinami plikasėkliais (Gymnospermae), nes sėklas brandinantys sėklapradžiai yra atviri ant sėklinių žvynelių. Gyvenimo ciklą sudaro dviejų kartų kaita, dominuoja sporofitas, kurio audiniuose susidaro redukuoti vyriškieji ir moteriškieji gametofitai.[1]

Pušūnams priklauso daugiamečiai sumedėję, įvairaus dydžio augalai: medžiai, krūmai ar lianos. Dažniausiai augalų lapai yra daugiamečiai, jie yra visžaliai, išskyrus ginkmedžio (Ginkgo), maumedžio (Larix) ir šilkmaužio (Pseudolarix) genčių atstovus.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šaknys: pušūnams priklausančių augalų šaknys gali būti liemeninės, kurių viršūnėse yra šakniaplaukiai. Gali sudaryti simbiozes.
  • Stiebas: stiebo viduryje glūdi šerdis. Ji apsupta pirmine ksilema ir floema. Jas juosia vandens indų sluoksnis. Tada yra antrinės ksilemos žeidai, floema. Žievėje yra rėtiniai indai. Iš išorės dengia epidermis. Ksilema sudaryta iš tracheidžių su torusais, kurie pagreitina vandens patekimą iš vienos tracheidės į kitą. Medienoje ir žievėje gali būti sakotakiai, jei nėra, vietoje jų yra sakingos ląstelės – idioblastai.
  • Šakos: atstovų ašinės struktūros gali šakotis monopodiškai, šoninės šakos – spirališkai. Šakelės gali būti apvalios, keturbriaunės arba plokščios.
  • Lapai: pušūnų lapai yra be lapkočių, lancetiški, spygliški arba žvyniški, turi storą kutikulę, yra kieti, odiški, žiotelės pripildytos vaško grūdelių ir yra lapų apatinėje pusėje. Tokia lapų forma ir sandara rodo pušūnų prisitaikymą gyventi atšiauriomis sąlygomis. Lapų išsidėstymas įvairus: spiralinis, priešinis, menturinis.
  • Sporos: vyriškųjų gametofitų atitikmuo, dviląstės, turi du oro maišus ir mažai maisto atsargų, jos nėra apsaugotos tvirtais dangalais.
  • Sėklos: atviros ir neapgaubtos sėklinių žvynelių, daugialąstės, gerai išvystytas augalo gemalas, turi maisto medžiagų atsargas, reikalingas dygimui, padengtos tvirtais dangalais. Sandara: išorėje dengia diploidinė luobelė, sėklos viduje yra diploidinis gemalas, o visą likusį sėklos vidų užpildo haploidinis endospermas.
  • Sėklapradis: centre yra gemalinis maišelis, iš kurio išsivysto moteriškas gametofitas, jį supa branduolas. Šiuos darinius dengia integumentas, viršuje yra angelė – mikropilė.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauginasi sėklomis. Daugumai vegetatyvinis dauginimasis nebūdingas. Pušūnams priklauso vienanamiai arba dvinamiai heterosporiniai augalai. Beveik visų sporofito ūglių viršūnėse arba pagrinduose išauga kankorėžiai (strobilai), kurie diferenciuoti į moteriškuosius ir vyriškuosius, išsidėsto pavieniui arba grupėmis. Mikrosporos yra vyriškos lyties sporos, kurios susidaro ant mikrosporofilų esančiose mikrosporangėse, kurios sutelktos mikrostrobiluose. Makrosporos – moteriškos lyties ląstelės, susidaro ant sėklinių žvynelių esančiose makrosporangėse, kurios sutelktos makrostrobiluose (kankorėžiuose).

Iš sporų išauga vienalyčiai, stipriai redukuoti gametofitai. Moteriškieji gametofitai subręsta sėklapradžiuose, kurie susidaro ant atvirų plokščių sėklinių žvynelių. Vyriškieji gametofitai susidaro ir subręsta mikrosporangėse. Moteriškieji kankorėžiai apdulkinami vėju (anemofilija). Apvaisinimas kryžminis.

Gyvenimo ciklas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pušūnų (Pinophyta) skyriaus kankorėžis

Pušūnų gyvenimo ciklas prasideda, kai iš diploidinės sėklos išdygsta jaunatvinis sporofitas. Sporofitui užaugus, jis subrandina vyriškosios arba moteriškosios lyties kankorėžius. Atitinkamai juose vystosi megasporangės su megasporų motininėmis ląstelėmis ir mikrosporangės su mikrosporų motininėmis ląstelėmis. Joms subrendus įvyksta mejozė: iš diploidinių megasporų motinių ląstelių išsivysto haploidinė megaspora, o iš diploidinių mikrosporų motininių ląstelių – haploidinės mikrosporos. Iš 4 megosporų, kurios susidarė po mejozės, 3 išnyksta, o iš likusios vystosi haploidinis moteriškas gametofitas. Jo viduje susidaro gemalinis maišelis. Po mejozės susidariusios mikrosporos sudarytos iš oro maišų, generatyvinės ląstelės ir vegetatyvinės ląstelės. Vystymosi metu generatyvinė ląstelė dalijasi ir susidaro spermatogeninė ląstelė, kuri dar kartą dalijasi, susidaro haploidinis vyriškas gametofitas su 2 spermiais. Susidarius moteriškajam ir vyriškajam gametofitams įvyksta apdulkinimas, gemalinis maišelis yra apvaisinamas spermiu ir susidaro diploidinė zigota, susidaro embrionas, sėkla ir ciklas kartojasi iš naujo. Šis ciklas trunka 1,5 metų.[2]

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pušūnai aptinkami visame pasaulyje. Dažniausiai jie auga šaltesnio klimato ir kalnų zonose, Eurazijos ir Šiaurės Amerikos taigoje.[3]

Įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulyje auga apie 700 pušūnų rūšių, iš jų Lietuvoje savaime auga 5 pušūnų rūšys. Žemiau nurodytos pušainių (Pinopsida) klasės šeimos ir surašytos introdukuotų Lietuvoje pušainių (Pinopsida) rūšys:

Klasė. Pušainiai (Pinopsida)

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Naujalis J. R., Meškauskaitė E., Juzėnas S., Meldžiukienė A., ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai,'' Vilniaus universiteto leidykla, 2009 m.
  2. https://www.youtube.com/watch?v=2gWEgrMwMe0
  3. https://www.britannica.com/plant/conifer/Distribution-and-abundanc

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

The Gymnosperms (Conifers, cycads and allies) (theplantlist.org), anglų k.

Gymnosperm Database (conifers.org), anglų k.

The conifer database (herbaria.plants.ox.ac.uk), anglų k.

Conifers (kew.org), anglų k.

Conifers (bbc.co.uk), anglų k.


Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas