Išlakioji kompasija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Koompassia excelsa
Koompasia excelsa.jpg
Išlakioji kompasija
Status iucn2.3 CD lt.svg
Priklauso nuo apsaugos ((LR/cd))
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Eilė: Pupiečiai
(Wikispecies-logo.svg Fabales)
Šeima: Pupiniai
(Wikispecies-logo.svg Fabaceae)
Gentis: Kompasija
(Wikispecies-logo.svg Koompassia)
Rūšis: Išlakioji kompasija
(Wikispecies-logo.svg Koompassia excelsa)
Binomas
Koompassia excelsa
(Becc.) Taub.

Išlakioji kompasija (lot. Koompassia excelsa) – pupinių (Fabaceae) šeimos, kompasijų (Koompassia) genties augalas.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūraliai auga p.r. Azijoje – Malakos pusiasalyje, Sumatros saloje, Borneo saloje, Filipinų salose. Tai apima šias valstybes – pietų Tailandą, Malaiziją, Singapūrą, š.v. Indonezijos dalies salas, Brunėjų, Filipinus.

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auga drėgnuosiuose atogrąžų miškuose palei upes ir slėniuose bei kitose žemumose maždaug tik iki 500 metrų aukščio.

Aukštis, kamieno storis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlakioji kompasija aukščiausias pupinių šeimos augalas ir vienas aukščiausiai užaugančių drėgnųjų atogrąžų miškų medžių rūšių. Dažniausiai užauga 50-76 m aukčio. Aukščiausias žinomas išmatuotas medis – 87 m aukščio. Augančios Borneo saloje esančioje Sabaho valstijoje užauga aukštesnės dėl čia esamo maistingo mineralais vulkaninio dirvožemio, nei augančios Malakos pusiasalyje, kur labai retai perauga 50 metrų ribą. Nors nepaisant tai, 1920 metais ir Malakos pusiasalyje buvo pastebėta auganti 80 metrų aukščio išlakioji kompasija.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lapuotis medis ilgu ir masyviu kamienu, išplatėjusiu jo pagrindu prie kurio paviršiuje ir negiliai grunte išsikerojusios didžiulės atraminės šaknys. Kamienas taip pat slidus, glotnus, šviesiai pilkas, balsvas ar sidabriško atspalvio, o šakos ant jo auga maždaug 31 metro aukštyje. Lapai plunksniškos formos, kada ant lapo gyslelės iš priešingų pusių auga po 4-5 lapelius. Žydi kartą į keletą metų. Žiedai smulkūs, geltoni. Lapus meta vasario – balandžio mėnesiais.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuos medžius yra labai pamėgęs Apis dorsata binghami bičių porūšis. Vienam medyje gali būti iki 100 laukinių bičių lizdų. Koryje iki 1,83 metro gali sutilpti iki 30000 šio porūšio bičių. Tuo būdu naudojasi vietiniai gyventojai ir iš vieno medžio surenka iki 453 kilogramų medaus. Pastaruoju metu vis dažniau naudojama išlakiosios kompasijos mediena.

Grėsmė ir apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi jaučiamas įprastai naudojamo kietmedžio trūkumas, kartais bandoma pakeisti išlakiosios kompasijos mediena. Nuo kirtimų, šiuos medžius gerai apsaugo juose gyvenančios gausios bitės bei pačio medaus didesnė vertė už medieną. Dalyje Saravako valstijos yra tabu kirsti šiuos medžius, tad dažniau nukertami tik pažeisti nuo audros ar ligų medžiai, nors tuo pačiu Saravake yra apsaugota ir įstatymų nuo 1990 metų.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brunėjuje ir Malaizijos Sabos valstijoje (Borneo sala) vadinamas „Mengaris“, Malakos pusiasalyje esančioje Malaizijojos dalyje, dalyje Inonezijos „Tualang“, Saravake – „Tapang“.

Turi šiuos sinonimus:
  • Abauria excelsa
  • Koompassia parviflora

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Dendrologija
Botanika · Augalija · Flora · Augalai · Sumedėjęs augalas · Liana · Puskrūmis · Krūmokšnis · Krūmas · Krūmedis · Medis · Vaismedis

Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai

Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)

Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas