Kėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Abies
Europinis kėnis (Abies alba)
Europinis kėnis (Abies alba)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Pušūnai
(Wikispecies-logo.svg Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
(Wikispecies-logo.svg Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
(Wikispecies-logo.svg Pinaceae)
Gentis: Kėnis
(Wikispecies-logo.svg Abies)
Binomas
Abies
Mill., 1754

Kėnis arba balteglė (lot. Abies, angl. Fir, vok. Tannen) – pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių medžių gentis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinėje juostoje, keletas rūšių auga tropikuose.

Matmenys ir amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiesiakamieniai medžiai, priklausomai nuo rūšies, užauga iki 10–91 m aukščio, o kamienų skersmuo siekia 0,5-3,8 m storio. Aukščiausi yra kvapieji kėniai (Abies procera), kaliforniniai kėniai (Abies grandis var. grandis), kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana). Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio kvapusis kėnis, kurį sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis[1]. Vegetuoja nuo 150 iki 500–800 metų, vieni trumpiausiai sibiriniai kėniai (Abies sibirica), vieni ilgiausiai purpuriniai kėniai (Abies amabilis).

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja kūgiška ir tanki. Mediena balta, minkšta, naudojama statybose, popieriaus ir pakuočių gamyboje. Iš spyglių ir jaunų ūglių gaminamas kėnių aliejus, iš kai kurių kėnių rūšių – balzamas.[2]

Kėniai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sprendžiant pagal Butėnų parastratotipinį tarpledynmečio pjūvį, maždaug 440–370 tūkst. m. pr. mūsų erą Lietuvos teritorijoje augo europiniai kėniai[3]. Dabar Lietuvoje nėra savaime augančių kėnių genties medžių, bet kai kurios jų rūšys naujai įveistos. Artimiausiai nuo Lietuvos pietinių sienų, Belovežo girioje, auga europiniai kėniai (Abies alba). Kita arčiausiai Lietuvos sienų auganti rūšis yra sibiriniai kėniai (Abies sibirica), kurių vakarinė savaiminio paplitimo arealo riba yra maždaug už 300 km į pietryčius nuo Onegos ežero, esančio europinės Rusijos šiaurėje.

Lietuvoje introdukuotų kėnių rūšių sąrašas:

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gentyje yra apie 48–55 rūšys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. conifers.org / Abies procera
  2. Kėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 736 psl.
  3. www1151.vu.lt / LIETUVOS GAMTINIS PAMATAS, F.Kavoliutė, Vilniaus Universitetas, 2012 m.
  4. http://www.vlkk.lt/lit/naujienos/naujiena.884.html Archyvuota kopija 2011-01-09 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]