Kalifornija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalifornija
State of California
Kalifornijos vėliava Kalifornijos herbas
(Išsamiau)
California in United States.svg
Laiko juosta: (UTC-8)
------ vasaros: (UTC-7)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Sakramentas
Oficialios kalbos anglų
Gubernatorius Jerry Brown (D)
Leitenantas gubernatorius Gavin Newsom (D) [1]
Gyventojų (2020) 39 538 223 (1)
Plotas 410 000 km² (3)
  - vandens % 4,7 %
Tankumas (2020) 96 žm./km² (11)
Aukščiausia vieta Vitnio kalnas (4421 m)
ISO 3166-2 US-CA
Tinklalapis ca.gov
Commons-logo.svg Vikiteka KalifornijaVikiteka

Kalifornija (angl. State of California) – valstija JAV, vakarinėje Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Kalifornija tankiausiai apgyvendinta ir trečia pagal užimamos teritorijos plotą JAV valstija. Bendras valstijos plotas 423 970 km², iš kurių 403 932 km² sudaro sausuma ir 20 047 km² arba 4,7% ploto užima vandens baseinai.

Kalifornija dar vadinama „Auksine valstija“, šis pavadinimas kilo 1848 metais valstijoje atradus aukso ir po šio atradimo kilus ne vienai aukso karštligei. JAV pašto tarnybų naudojamas valstijos sutrumpinimas – CA.

Pietinė Kalifornijos dalis yra tankiau apgyvendinta negu didesnė šiaurinė. Didelė gyventojų dalis yra susitelkusi 80 km ruože, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Kalifornija yra dominuojanti JAV ekonomikoje ir kultūroje, jos indėliai į technologijas ir juridines reformas federalinėje sistemoje labai svarūs.

Kalifornijos pavadinimas pasiskolintas iš Garsijos Rodrigeso de Montalvo romano „Espladiano nuotykiai“, taip romane vadinosi rojaus sala.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarp europiečių, kurie pirmieji 1542 metais ištyrinėjo Kalifornijos pakrantes, buvo Chuanas Rodrigesas Kabriljas (Juan Rodriguez Cabrillo) 1542 m. ir seras Frensis Dreikas (Francis Drake) 1579 metais. Iki XVIII a. ketvirtojo dešimtmečio buvo manoma, kad Kalifornija yra sala.

Kalifornija buvo pavadinta šiaurės vakarų Ispanijos imperijos dalis Šiaurės Amerikoje. Ispanų misionieriai nuo XVIII a. pirmojo dešimtmečio pabaigos pradėjo kurti nedideles gyvenvietes dideliuose dykynės plotuose į šiaurę nuo Žemutinės Kalifornijos (California Baja). Po to, kai Meksika paskelbė savo nepriklausomybę, visa virtinė tokių gyvenviečių buvo paskelbta valstybine nuosavybe ir tos gyvenvietės-misijos buvo apleistos.

Po JAV-Meksikos karo 1847 metais šis regionas buvo pasidalintas tarp JAV ir Meksikos. 1848 m. JAV dalyje (Aukštutinė Kalifornija – Alta California) atradus aukso, prasidėjo vadinamoji „aukso karštinė“. Tuo metu gyventojų skaičius labai išaugo. Tuo pačiu metu buvo paskelbta Kalifornijos respublika, kurios gyvavimas greitai baigėsi, kai San Fransisko įlankoje išsilaipino JAV karinio laivyno komandoras Sloutas ir paskelbė teritoriją priklausant JAV. 1850 metais Kalifornija buvo paskelbta 31 JAV valstija.

Pilietinio karo metu Kalifornija oficialiai palaikė Šiaurę, bet jos gyventojų nuomonė išsiskyrė. Kalifornijos savanorių būriai kovėsi abiejose pusėse.

XIX a. aštuntajame dešimtmetyje nutiesus pirmąjį transkontinentinį geležinkelį, gyventojų skaičius nepaprastai greit išaugo. Kolonistams patiko Kalifornijos klimatas ir puikios sąlygos verstis žemės ūkiu. 1950 metais Kalifornija tapo daugiausia gyventojų turinčia valstija ir išlieka tokia iki šiol.

„Lokio vėliavos respublika“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senoji „Lokio vėliava“
Dabartinė Kalifornijos valstijos vėliava

JAV Kalifornijos valstijos vėliava istoriškai vadinama „lokio vėliava“. Ji yra trumpaamžės Kalifornijos respublikos (1846 m.), vadintos „Lokio vėliavos respublika“, įsikūrusios paskelbus nepriklausomybę nuo Meksikos, vėliavos variantas.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalifornija valdoma kaip respublika. Vykdomoji valdžia – gubernatorius ir kiti renkami pareigūnai. Dabartinis valstijos gubernatorius yra Jerry Brown, vicegubernatorius – Gavin Newsom. Valstijos gubernatorius, kaip ir kiti konstituciniai valstijos pareigūnai, renkamas ketverių metų kadencijai ir jį galima perrinkti tik vieną kartą.

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Senatas (40 senatorių) ir Asamblėja (80 deputatų). Valstijos senatoriai renkami ketveriems, o Asamblėjos nariai dvejiems metams. Kalifornija turi 2 atstovus JAV Senate ir 53 – JAV Kongrese.

Teisminė valdžia – Aukščiausiasis valstijos Teismas ir žemesnių instancijų teismai. Pagrindinis Kalifornijos įstatymas yra Kalifornijos konstitucija – vienas iš didžiausių konstitucinių dokumentų pasaulyje.

Valstijos sostinė – Sakramentas. 17751849 m. valstijos sostinė buvo Monterėjuje, 18491851 m. San Chozė, 18521853 m. Valjeche, 18531854 m. Benisijoje, o nuo 1862 m. – San Fransiske, 1852 m. sostinė laikinai buvo persikėlusi į Sakramentą, nes Valjeche nebuvo pabaigtos valstybinės rezidencijos statybos. Sakramentas nuolatine sostine tapo 1854 m. 1862 m. dėl didelio potvynio sostinės funkcijos keturiems mėnesiams buvo perkeltos į San Fransiską.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

National-atlas-california.png

Kalifornija yra Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Oregono valstija, rytuose su Nevados ir Arizonos valstijomis. Kolorado upė sudaro ribą tarp Kalifornijos ir Arizonos. Pietuose ribojasi su Meksika (Žemutinės Kalifornijos valstija).

Kalifornija yra trečioji pagal plotą JAV valstija – 410 000 km². Dauguma didžiųjų miestų išsidėstę valstijos vakaruose prie Ramiojo vandenyno. Centrinę valstijos dalį užima derlingos žemės, apsuptos kalnų – kadaise buvusio vandenyno vieta. Gana šiltas klimatas, ypatingai centre ir kai kur pietuose, leidžia auginti atitinkamas kultūras; pvz, citrinvaisius. Pietinėje dalyje driekiasi Mohavių dykuma. Nuo dykumos į šiaurės rytus, prie Nevados, plyti Mirties slėnis, kuris yra žemiausia (86 m. žemiau jūros lygio) ir karščiausia vieta Šiaurės Amerikoje.

Toliau į šiaurės vakarus nuo Mirties slėnio telkšo Tahou ežeras (ant Kalifornijos ir Nevados ribos). Kalifornija turi aštuonias salas, vadinamas Kanalo salomis (angl. Channel Islands), Ramiajame vandenyne į vakarus nuo Los Andželo pakrantės. Valstijos rytuose driekiasi Siera Nevados kalnai. Jų viršukalnė – Vitnis (angl. Mount Whitney) – pats aukščiausias kontinentinės JAV dalies taškas (4421 m.). Netoliese yra Josemičio nacionalinis parkas. Išilgai valstijos teritorijos driekiasi tektoninis Šv. Andrejaus lūžis.

San Fransisko įlanka yra įlanka iš Ramiojo vandenyno į Kalifornijos šiaurės-centrinės pakrantę. Aukso Vartų sąsiauris jungia šią įlanką su vandenynu. Prie šios įlankos yra keletas žymių miestų: San Fransiskas, Oklandas, San Chozė, Berklis su daugeliu priemiesčių. Į pietus nuo San Fransisko įlankos yra Silicio slėnis, kuris apima San Chozės miestą ir jo apylinkes. Silicio slėnis yra žinomas dėl technologijų kompanijų.

Kalifornijoje auga didžiausi, aukščiausi gyvi ir turbūt seniausi medžiai pasaulyje.

Kalifornija ir Aliaska turi po aštuonis nacionalinius parkus – daugiausia tarp JAV valstijų. Dar yra nacionalinių įdomios gamtos paminklų ir valstijos parkų.

Kalifornijos nacionaliniai parkai[2][redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. liepos 2 d. Kalifornijos vyriausybės atstovai paskelbė apie kelių dešimčių milijonų trūkumą biudžete, sukeltą 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės padarinių.

Kalifornija yra turtingiausia JAV valstija. Ekonominės analizės biuro duomenimis BVP 2020 m. Kalifornijoje sudarė virš 3,091 trilijono JAV dolerių ir JAV rykiuojasi pirmoje[3], o pasaulyje penktoje pozicijoje – nusileisdama JAV, Kinijai, Japonijai ir Vokietijai.

Kalifornijoje darbuojasi viena didžiausių JAV darbo jėgos resursų – 14 mln. žmonių. Valstijoje sukuriama 14 proc. visos JAV produkcijos. Kalifornijos pramonės sėkmė siejama su keliomis aukštomis technologijoms imliomis gamybos šakomis ir klestinčia kino industrija. Sparčiausiai augančios valstijos pramonės šakos yra sveikatos priežiūra, statybos, technologijos, su turizmu ir aptarnavimu susijusi industrija bei žemės ūkis. Tačiau didžiausios Kalifornijos pramonės šakos XXI a. pradžioje yra žemės ūkis, filmų industrija ir paslaugų sektorius, įskaitant turizmą.[4]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalifornija yra pirmaujanti JAV valstija pagal gaunamas pajamas iš žemės ūkio veiklos. Šiame sektoriuje dirba apie 10 proc. valstijos darbo jėgos. Iš maždaug 403 932 km² valstijos užimamos žemės ploto – 101 171 km² arba vieną ketvirtį užima žemės ūkio paskirties žemė. Dalis ūkininkavimui naudojamos žemės yra kiek daugiau nei 202 342 hektarų ploto Kolorado dykumoje. Šio sektoriaus sėkmė siejama su valstijoje trunkančiu ilgu augalijos vegetacijos laikotarpiu ir derlingu dirvožemiu. Taip pat didžioji dalis žemės yra drėkinama, o tai lemia ūkininkavimo veiklos stabilumą. Kalifornijoje daugiausiai auginami kiviai, sėjamosios salotos, abrikosai, pistacijos, alyvuogės, figos, migdolai, apelsinai, graikiniai riešutai, nektarinai, džiovintos slyvos ir datulės. Tarp 50 Amerikos valstijų Kalifornija yra pirmaujanti vynuogių, citrinų, slyvų, arbūzų, braškių, avokadų ir persikų produkcijos augintoja. Apelsinų gamybos srityje tik Floridos valstijoje išauginama daugiau apelsinų nei Kalifornijoje. Kalifornijos žemės ūkio produktais aprūpinama vietinė rinka, o kita dalis skirta eksportui. Eksportas sudaro penktadalį valstijos pajamų. Pagrindiniai Kalifornijos produktai atnešantys didžiausias finansines įplaukas yra pienas, vynuogės ir medvilnė.

Paslaugų sektorius ir turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalifornijos paslaugų sektorių sudaro profesinės ir verslo, švietimo ir sveikatos priežiūros, finansinės veiklos paslaugos, poilsio ir viešbučių veikla. Kalbant apie finansines paslaugas, valstijoje veikia vieni didžiausių JAV bankų, pavyzdžiui, Wells Fargo, Charles Swab Corporation, Silicon Valley Bank ir CIT banko valdybos centras Pasadenoje. Kalifornijos valstijoje taip pat veikia įvairios įmonės. Kalifornijoje veikia apie 4 mln. mažųjų įmonių, kuriose dirba beveik pusė valstijos darbo jėgos. Paslaugų sektoriui taip pat priklauso švietimo sektorius. Kalifornijos universitetas Los Andžele (UCLA) ir Kalifornijos universitetas yra didžiausi universitetai šioje valstijoje. Šių dviejų universitetų BVP metinis indėlis į valstijos ekonomiką siekia 120 mlrd. dolerių.

Kino industrija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalifornijos kino pramonė klesti, o Holivudas ir Anaheime esantis Disneilendas yra pagrindiniai sėkmę nešantys veiksniai. Holivudo filmų industrija užtikrina didelę valstijos pajamų dalį. Vien 2015 m. šio sektoriaus indėlis į Kalifornijos ekonomiką siekė apie 49 mlrd. dolerių. Be to buvo sukurta apie 2,4 mln. naujų darbo vietų.

Gamybos ir technologijų pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma Kalifornijos gamybos pramonės šakų yra technologiškai intensyvios. Šiame sektoriuje susitelkę apie 9,4 % Kalifornijos darbo jėgos. Šio sektoriaus pramonės šakos užsiima elektroninių kompiuterių gamyba, programinės įrangos kūrimu, aukštųjų technologijų kompiuteriais ir elektronika. Viena iš pirmaujančių valstijos technologijų bendrovių yra Western Digital, gaminanti kietuosius diskus. Aviacijos ir Kosminė pramonė taip pat yra dar viena svarbi Kalifornijos ekonomikos sektoriaus sudedamoji dalis. Šios srities įmonės pavyzdys – Lockheed Martin, kuri dominuoja aviacijos ir kosminėje pramonėje. Čia įsikūrusios tokios bendrovės kaip Tesla, Intel, AMD, Nvidia, Apple, HP Inc., Aecom, Reliance Steel & Aluminium Company. Kalifornijoje yra įsikūręs pasaulyje garsus Silicio slėnis, kuriame telkiasi daug aukštų technologijų ir internetinio verslo, socialinių tinklų ir komunikacijos bendrovių kaip kad McAfee, PayPal, Uber, Seagate, Adobe Systems, Cisco, Zoom video komunikacija, Mozilla, Google, YouTube, LinkedIn, Twitter, Pinterest, Meta Platforms (anksčiau Facebook), Yahoo, Logitech, Netflix, eBay, Craigslist ir daugelis kitų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal gyventojų skaičių tai didžiausia valstija JAV, kurioje 2020 m. duomenimis gyveno 39 538 223 žmonių.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. duomenys

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Coté, John (December 31, 2010). „Lt. Gov.-elect Gavin Newsom to be sworn in by Jan. 10“. San Francisco Chronicle (Hearst Newspapers). Nuoroda tikrinta January 3, 2010. 
  2. National Park Service – California
  3. statista.com / Gross Domestic Product (GDP) of the United States in 2020, by state (in billion current U.S. dollars)
  4. worldatlas.com / What Are The Biggest Industries In California?