Eurostar

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eurostar traukiniai

Eurostar – greitųjų traukinių sistema, nuo 1994 m. jungianti Londoną, Paryžių ir Briuselį. Visi šie traukiniai iš Didžiosios Britanijos į Prancūziją ir atgal keliasi Eurotuneliu.

Pagrindinės Eurostar traukinių stotys yra Londono Šventojo Penkro, Paryžiaus Gare du Nord ir Briuselio Pietų stotys. Eurostar tinklą aptarnauja 27 aštuoniolikos vagonų britiški TGV TMST traukiniai, galintys pasiekti 300 km/val greitį. Eurotunelyje dėl saugumo taisyklių traukinių greitis mažinamas iki 160 km/val. Visas traukinių sąstatas siekia 394 metrus ir talpina 750 keleivių (206 pirmoje klasėje, 544 – standartinėje).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šios sistemos istorija susijusi su 1986 m. kilusia mintimi tuneliu sujungti Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Šie darbai pradėti 1988 m., o 1994 m. įvyko tunelio atidarymas ir pradėjo veikti pirmoji traukinių linija tarp šių šalių.[1]

1995 m. vidutinis šio maršruto greitis buvo 171,5 km/val. 2003 m. buvo atlikta pagrindinių linijų ir stočių plėtra, o 2007 m. visi Eurostar traukiniai Londone perkelti iš Voterlų į Šv. Penkro stotį.[2]

2003 m. Eurostar traukinys pasiekė naują JK traukinių greičio rekordą – 334,7 km/val. 2006 m. Eurostar traukiniu buvo pasiektas ilgiausio greitojo traukinio maršruto rekordas – 1 421 km iš Londono į Kanus traukinys įveikė per 7 val. 25 min. 2007 m. traukinys iš Paryžiaus į Londoną nuvažiavo per 2 val. 3 min. ir 39 s., vėliau jis pagerino dar vieną rekordą – iš Briuselio į Londoną nuvažiavo per 1 val. 43 min.

Nuo 2015 m. gruodžio kai kuriuos Eurostart traukinius pakeis Siemens gaminami nauji elektriniai Eurostar e320 traukiniai, pasiekiantys 320 km/val greitį ir galintys talpinti 902 keleivius.[3] 2016 m. gegužę bus pristatyti dar 5 nauji traukiniai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]