Uolinis karvelis

Columba livia

Naminis karvelis (Columba Livia)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Karveliniai paukščiai ( Columbiformes)
Šeima:	Karveliniai ( Columbidae)
Gentis:	Tikrieji karveliai ( Columba)
Rūšis:	Naminis karvelis ( Columba livia)

Binomas

Columba livia
Gmelin, 1789

Uolinis karvelis (lot. Columba livia) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis. Išskiriama apie 15 porūšių. Mūsų šalyje aptinkama tik domestikuota forma Columba livia f. domestica, kurią įprasta vadinti naminiu karveliu^[1].

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naminė forma išplitusi Šiaurės ir Centrinėje Europoje. Tuo tarpu „laukinis“ karvelis, dar vadinamas uoliniu karveliu, aptinkamas Pietų Europoje pagrinde kalnuotose vietovėse. Paplitęs visuose žemynuose.

Lietuvoje paplitęs visame krašte ir yra dažnas. Aptinkamas visus metus. Peri apie 500 000–700 000 porų^[2].

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis – 30-35 cm, išskleistų sparnų ilgis – 60-70 cm. Laukiniai karveliai mažesni už keršulį, bet stambesni už ulduką. Kūnas melsvai pilkas su dviem matomom juodom juostom, einančiom skersai galinėje vidinio sparno pusėje, skrendant matoma balta sparnų apačia ir balta dėmė nugaros apačioje. Domestikuotų karvelių apdaras labai varijuoja – nuo visiškai balto iki visiškai juodo, su daug pilkų, melsvų ir rudų formų, kai kurie turi dvigubą juostą sparne, kaip ir laukiniai paukščiai. Labai gerai skraido.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralios gyvenamosios vietos yra uolose, ypač – pakrančių. Dažnai įsikuria prie nedidelių dirbamos žemės plotelių, kuriuos sunku išplėsti kalnuotose vietovėse. Eurazijoje gyvena kalnuotose vietovėse ir giliau žemyne. Sacharoje gyvena ten, kur yra šiokių tokių augalų ir vandens, neretai peri giliuose šuliniuose.

Dėka žmogaus įsikišimo susidarė vietinės populiacijos, kurios kilusios iš nelaisvėje laikomų paukščių. Kai kurios susimaišė su laukiniais paukščiais, kitos liko gyventi netoli žmogaus – ant pastatų ar aplink juos, neretai miestų centruose. Šios populiacijos gyvena atskirai nuo laukinių giminaičių. Naminiai karveliai peri grupėmis, lizdus suka bažnyčių varpinėse, bokštuose, aukštuose pastatuose, gamyklose, sandėliuose, namuose smailiais stogais ir panašiuose dariniuose^[2].