Mėlynoji zylė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Parus caeruleus
Mėlynoji zylė (Parus caeruleus)
Mėlynoji zylė (Parus caeruleus)
Mėlynosios zylės giesmė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Zyliniai
(Wikispecies-logo.svg Paridae)
Gentis: Zylės
(Wikispecies-logo.svg Parus)
Rūšis: Mėlynoji zylė
(Wikispecies-logo.svg Parus caeruleus)
Binomas
Parus caeruleus
Linnaeus, 1758
Paplitimo arealas.

Mėlynoji zylė (Parus caeruleus) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėlynoji zylė yra mažesnė už naminį žvirblį. Kitaip negu kitų zylių, šių mėlynas viršugalvis.

Patino kakta, skruostai ir antakiai balti. Viršugalvis, sparnai ir uodega mėlyni. Sparnai su balta juostele. Nugara pilkai žalia, kaklo užpakalinėje dalyje balsva dėmė. Apatinė kūno pusė geltona, išilgai krūtinės eina neryški juosva juostelė. Snapas tamsus. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė ruda. Patelė kiek blankesnių spalvų. Jauniklių viršus žalsvai rudas, skruostai geltoni. Išsiritusių jauniklių galva ir pečiai apaugę trumpais ir retais, pilkai baltais pūkais. Žiotys oranžiškai raudonos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Uralo, vakarinės Kaspijos pakrantės. Šiaurėje arealas siekia vidurinę Skandinaviją, Kamos aukštupį, pietuose tęsiasi iki Irano, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena Šiaurės Afrikoje, Britų, Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje dažna, stebima ištisus metus, aptinkama visoje šalies teritorijoje. Manoma, kad Lietuvoje peri iki 80 000 porų.[1]

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikosi lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, reta spygliuočių miške. Pavienių porų aptinkama miško pakraščiuose, prie sodybų, paupiuose ir pakelių medžiuose, gyvenviečių ir didelių miestų želdiniuose, soduose, skveruose, parkuose, kapinėse. Žiemą klajoja kartu su kitų rūšių zylėmis. Noriai lanko lesyklas.

Aktyvi šviesiu paros metu. Mėgsta neaukštai skraidyti tarp medžių ir krūmų, medžių. Maisto ieško ant plonų medžių šakelių, neretai pakimba galva žemyn. Labai judri, energinga, net agresyvi, todėl dažnai nugali už save didesnį paukštį. Patinas gana dažnai gieda.

Monogamas, lytiškai subręsta vienerių metų. Peri pavienėmis poromis. Lizdą krauna išpuvusioje drevėje, baltalksnyje ar gluosnyje, rečiau – juodalksnio stuobryje. Mielai apsigyvena inkiluose. Vilniaus apylinkėse užima 10–15 procentų smulkiems paukščiams iškeltų inkilų. Vienoje dėtyje paprastai būna apie 10 kiaušinių. Dalis paukščių peri du kartus per metus, antra dėtis mažesnė. Perėti pradeda patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį. Nepilną dėtį uždengia pūkais. Peri apie 2 savaites. Lizdą zyliukai palieka 18–19 dienų amžiaus. Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 9–11 metų.[2]

Minta vabzdžiais, uogomis, gerai prinokusiais vaisiais, augalų sėklomis. Naudingas paukštis, naikina kenksmingus sodų, parkų ir miškų vabzdžius.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 242
  2. Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). EURING list of longevity records for European birds
  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.