Pereiti prie turinio

Neronas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Neronas
Romos imperatorius
Neronas
Julijų Klaudijų dinastija
Gimė 37 m. gruodžio 15 d.
Ancijus
Mirė 68 m. liepos 9 d. (30 metų)
Romos apylinkės
Motina Agripina Jaunesnioji
Vaikai Klaudija Augusta
Romos imperatorius
Valdė 54 m. - 68 m. (~14 metų)
Pirmtakas Klaudijus I
Įpėdinis Galba
Vikiteka Neronas
„Seneka ir Neronas“, Eduardo Barrón skulptūra Kordoboje (Ispanija)

Neronas (Klaudijus Cezaris Augustas Germanikas, lot. Nero Claudius Caesar Augustus Germanicus; tikrasis vardas Lucijus Domicijus Ahenobarbas; 37 m. gruodžio 15 d. – 68 m. liepos 9 d.) – Romos imperatorius (nuo 54 m.) iš Julijų Klaudijų dinastijos. Jį įsūnijo antros kartos dėdė Klaudijus ir padarė savo įpėdiniu. Kaip pirmtakas, Neronas tapo imperatoriumi su Pretorionų sutikimu po to, kai jo motina Agripina Jaunesnioji tikriausiai nužudė Klaudijų. Nerono motina dominavo jo valdymo pradžią, bet po 5 metų jis liepė ją nužudyti.

Iš pradžių, veikiamas pretorijaus prefekto Būro ir filosofo Senekos, valdė remdamasis senatu. Paskui pradėjęs represijas ir ėmęsis konfiskavimų, sukėlė Senato diduomenės (65 m. prieš Neroną buvo surengtas nesėkmingas Pizono sąmokslas) ir kitų gyventojų nepasitenkinimą.

Nerono įsakymu buvo nužudyta jo motina, nusižudė Seneka, rašytojai Lukanas, Petronijus; 64 m. Romos gaisro kaltininkais paskelbė krikščionis ir pradėjo juos persekioti, 68 m. prieš Neroną sukilo provincijų vietininkai (Vindeksas, Galba). Neronas turėjo bėgti iš Romos ir pakeliui nusižudė. Su jo mirtimi baigėsi visa Julijų Klaudijų dinastija.

Žmonos:

  Romos imperatorius  
Anksčiau valdė:
Klaudijus I
Neronas (54-68)
Julijų–Klaudijų dinastija
Vėliau valdė:
Galba
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis