Varnėnas

Varnėnas (kitaip šnekutis, špokas, lot. Sturnus vulgaris, angl. Common Starling, vok. Star) – varnėninių (Sturnidae) šeimos paukštis.

Paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Baikalo ir Himalajų. Šiaurinė arealo riba eina Kolos pusiasaliu ir Obės žemupiu, pietuose siekia pietų Himalajus, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, gyvena kai kuriose salose. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Okeanijos salose.

Žiemoja Afrikoje, Europoje.

Lietuvoje dažna rūšis, pavieniai paukščiai žiemoja. Lietuvoje gyvena porūšis Sturnus vulgaris vulgaris.

Varnėno čiauškėjimas

Paplitimas:
geltona – vasarą, mėlyna – žiemą, žalia – visus metus;
tamsios spalvos – paplitęs natūraliai, šviesios spalvos – introdukuotas

Išvaizda

Patinas juodas, ryškaus metalo žvilgesio. Sparnai ir uodega rusvi. Snapas geltonas. Kojos rusvos. Patelė ne tokių ryškių spalvų, snapas gelsvas. Rudenį patino ir patelės kūno apatinė pusė išmarginta didokomis baltomis dėmėmis, viršutinė rusvais taškais. Sveria 62-89 g.

Elgsena

Pavasarį pasirodo kovo mėn. Gyvena gyvenvietėse, pamiškėse, soduose. Laikosi šalia žmogaus. Atšilus orui rytais ir vakarais grupelėmis čiulba medžių viršūnėse, ant inkilų, antenų, stulpų. Aktyviausiai čiulba patinai, garsas primena plakimą. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Perimvietė būna netoliau 2 km nuo pagrindinių maitinimosi plotų. Poros pastovios. Deda 5-6 melsvus kiaušinius. Peri 14 dienų. Po 21 d. jaunikliai palieka lizdą. Išveda dvi vadas. Pastebėta, kad radę skruzdėlių varnėnai kišasi jas sau po sparnais į plunksnas.

Mityba

Minta įvairiais bestuburiais (vabzdžiais, sliekais, moliuskais), vasaros gale, rudenį nulesa uogas, obuolius.

Šaltiniai

Vikiteka

Vikižodynas