Paprastasis varnėnas
| Sturnus vulgaris |
|---|
 Čiulbantis paprastasis varnėnas (Sturnus vulgaris) |
Paprastojo varnėno giesmė |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
 Paprastųjų varnėnų paplitimo arealas pasaulyje Natūralus paplitimo arealas Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje:
Introdukuota rūšis kituose pasaulio regionuose:
|
| Binomas |
| Sturnus vulgaris Linnaeus, 1758 |
Paprastasis varnėnas, nuo seno Lietuvoje buvo vadinamas tiesiog varnėnu, špoku, šnekučiu (Sturnus vulgaris) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) genties, varnėninių (Sturnidae) šeimos, tikrųjų varnėnų (Sturnus) genties paukštis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Baikalo ir Himalajų. Šiaurinė arealo riba eina Kolos pusiasaliu ir Obės žemupiu, pietuose siekia pietų Himalajus, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, gyvena kai kuriose salose. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Okeanijos salose.
Žiemoja Afrikoje, Europoje.
Lietuvoje dažna rūšis, gyvena Sturnus vulgaris vulgaris porūšis. Tradiciškai, į Lietuvą paprastieji varnėnai maždaug parskrenda per taip vadinamą kovarnių dieną - kovo 4 d., bet dėl XX a. pabaigoje prasidėjusio pasaulinio klimato atšilimo ši parskridimo data gali keistis. Jau dabar, dalis jų populiacijos žiemoja Lietuvoje.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Patinas juodas, ryškaus metalo žvilgesio. Sparnai ir uodega rusvi. Snapas geltonas. Kojos rusvos. Patelė ne tokių ryškių spalvų, snapas gelsvas. Rudenį patino ir patelės kūno apatinė pusė išmarginta didokomis baltomis dėmėmis, viršutinė rusvais taškais.
Kūno svoris 58–101 g - patinėliai sveria apie 81 g, patelės apie 76 g. Kūno ilgis 19–23 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 31–44 cm, sparno ilgis 11,8-13,8 cm, uodega 5,8-6,8 cm, snapas 2,5-3,2 cm ilgio, čiurna 2,7-3,2 cm ilgio.
Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavasarį pasirodo kovo mėn. Gyvena gyvenvietėse, pamiškėse, soduose. Laikosi šalia žmogaus. Atšilus orui rytais ir vakarais grupelėmis čiulba medžių viršūnėse, ant inkilų, antenų, stulpų. Aktyviausiai čiulba patinai, garsas primena plakimą. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Peravietė būna ne toliau kaip už 2 km nuo pagrindinių maitinimosi plotų. Poros pastovios. Deda 5-6 melsvus kiaušinius. Peri 14 dienų. Po 21 d. jaunikliai palieka lizdą. Išveda dvi vadas. Pastebėta, kad radę skruzdėlių varnėnai kišasi jas sau po sparnais į plunksnas.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minta įvairiais bestuburiais (vabzdžiais, sliekais, moliuskais), vasaros gale, rudenį nulesa uogas, obuolius[2].
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išskiriama 13 paprastojo varnėno porūšių[3]:
- Sturnus vulgaris caucasicus Lorenz, T, 1887; Nuo Kaukazo iki pietinio Irano.
- Sturnus vulgaris vulgaris Linnaeus, 1758; nominuotas porūšis. beveik visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
- Sturnus vulgaris faroensis Feilden, 1872; Farerų salos
- Sturnus vulgaris zetlandicus Hartert, 1918; Šetlando salos
- Sturnus vulgaris granti Hartert, 1903; Azorų salos
- Sturnus vulgaris poltaratskyi Finsch, 1878; nuo europinės Rusijos pietryčių iki vakarų Mongolijos.
- Sturnus vulgaris tauricus Buturlin, 1904; Ukraina, pietvakarių Rusija ir Turkija.
- Sturnus vulgaris purpurascens Gould, 1868; rytų Turkija, Gruzija, Armenija.
- Sturnus vulgaris oppenheimi Neumann, 1915; pietryčių Turkija ir šiaurės Irakas.
- Sturnus vulgaris nobilior Hume, 1879; šiaurės rytų Iranas, pietų Turkmėnistanas ir Afganistanas.
- Sturnus vulgaris porphyronotus Sharpe, 1888; rytų Kazachstanas ir Uigūrija iki Uzbekistano ir Tadžikistano.
- Sturnus vulgaris humii Brooks, WE, 1876; vakariniai Himalajai.
- Sturnus vulgaris minor Hume, 1873; centrinis ir pietinis Pakistanas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Sturnus vulgaris“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-10-31.
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.
- ↑ worldbirdnames.org / Nuthatches, Wallcreeper, treecreepers, mockingbirds, starlings, oxpeckers (IOC World Bird List. VERSION 10.2)