Pereiti prie turinio

Kramerio žieduotoji papūga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psittacula krameri
Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos patinas
Kramerio žieduotosios papūgos čirškaujimas

Kramerio žieduotoji papūga mėgžioja žmogaus kalbą

Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos patelė (Badenas-Viurtembergas)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
( Psittaciformes)
Šeima: Psittaculidae
( Psittaculidae)
Pošeimis: Psittaculinae
( Psittaculinae)
Gentis: Žieduotosios papūgos
( Psittacula)
Rūšis: Kramerio žieduotoji papūga
( Psittacula krameri)
Binomas
Psittacula krameri
Scopoli, 1769
Sinonimai
  • Alexandrinus krameri Scopoli, 1769
  • Alexandrinus manillensis[2]
Paplitimas
Paplitimas
     Kramerio žieduotųjų papūgų natūralus, apytikslis paplitimo arealas pasaulyje

Kramerio žieduotoji papūga[3] (Psittacula krameri) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, žieduotųjų papūgų (Psittacula) genties paukščių rūšis.

Kramerio žieduotosios papūgos pavadintos austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.

Abu tėvai ir jauniklis Delio Lodhi sode

Paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotųjų papūgų populiacijos teritorija pasaulyje plečiasi[4]

Savaiminis paplitimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, bei Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų – Indijos subkontinente ir rytuose iki centrinės Birmos.

Paplitimas už savaiminio arealo ribų

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių[5]. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. JK pirmą kartą pastebėtos 1855 metais Norfolko grafystėje, bet tik 1969 buvo pastebėtos perint Kento grafystėje (pietryčių Londone). Dabar kaip manoma yra 8600 perinčių porų ir šis skaičius auga. Nors daugiausia jos gyvena Didžiojo Londono regione, bet užregistuotos kiekvienoje Anglijos grafystėje, ir pasiekė Velso bei Škotijos pasienio regionus.

Europoje jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.

Paplitimas Lietuvoje

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus Lietuvos ornitofaunai jos nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais[6].

Europos populiacijos kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europoje gyvenančių Kramerio žieduotųjų papūgų populiacija yra kilusi iš Indijos subkontinente gyvenančių dviejų porūšių, kurie dažniausiai yra vidiniai rūšies tarpporūšiniai hibridai, iš pradžių kilę iš įvairaus skaičiaus (priklausomai nuo vietovės) P. k. borealis ir P. k. manillensis porūšių. Taip pat kartais pasitaiko Kramerio žieduotųjų papūgų (Psittacula krameri) su joms genetiškai artimomis, invazinėmis, natūralizuotomis, bet mažai išplitusiomis Aleksandro žieduotosiomis papūgomis (Psittacula eupatria) tarprūšiniai hibridai,[7][8] kurių hibridai ne visada būna nevaisingi.[9]

Gyvenimo būdas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jos sutinkamos ir mieste.

Vakarų Europos didmiesčių parkuose ir gyvenamuose rajonuose, kur daug medžių, jos tampa įprastu paukščiu. Čia jos vikriai skraido nedideliais būreliais ir garsiai šaižiai čirškauja. Aktyvios buna anksti ryte, į dienos pabaigą bei ankstyvą pavakarę, o tarp šio laiko daugiau ilsisi medžiuose ir krapštosi plunksnas.

Kramerio žieduotosios papūgos yra monogamės – porą sudaro visam gyvenimui[10]. Lizdą suka medžio uokse. Europoje dėl uoksų jų pagrindiniai konkurentai yra varnėnai, geniai, pelėdos. Patelė deda 3–4, rečiau 6 kiaušinius.[11] Peri abu tėvai, nors dažniausiai patelė ir po 22-24 dienų išsirita jaunikliai. Jaunikliai lizde išbūna 40-50 dienų. Jaunikliai panašiai kaip ir suaugę apsiplunksnuoja po 18 mėnesių, o po 32 mėnesių nesiskiria nuo suaugusių. Paprastai subręsta budami 3 metų amžiaus ir gali perėti.

Išvaizda

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurinės kramerio žieduotosios papūgos (Psittacula krameri borealis) patelė prie uokso

Patinėliai nežymiai stambesni už pateles. Kramerio žieduotųjų papūgų kūno ilgis 38-42 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 42-48 cm,[12][13] patinėlių sparno ilgis 17,3–18,5 cm, patelių 16,5–18,1 cm,[14] patinėlių svoris 125–160 g, patelių 123–154 g.[14] Kiti šaltiniai sklebia bendrą, abiejų lyčių 95-140 g svorį.[12][13]

Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų sudaro pusę kūno ilgio. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.

Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams aplink kaklą išryškėja juodos ir rožinės spalvos žiedas, aplink žiedą ir pakaušis melsvo atspalvio.

Pateles, skirtingai nei patinai, aplink kaklą neturi ryškaus žiedo, jis mažai išsiskiriantis nuo bendros kūno žalsvos spalvos, tik kiek kitokio žalsvo atspalvio.

Mityba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo natūraliam areale jos maitinasi tik augaliniu maistu ir kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta sėklomis, grūdais, pumpurais, žiedais, nektaru, riešutais, uogomis, vaisiais. Gyvenančios Europoje, ypač miestuose jos neatsisako ir kitokio maisto, lesa žmonių išmestas maisto atliekas, neatsisako mėsos[15].

Porūšiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami keturi porūšiai[16][11][17], bet jie tarpusavyje mažai skiriasi. Indijos subkontinento abu porūšiai yra stambesni už afrikinius porūšius:
Afrikos porūšiai:

  • Psittacula krameri krameri Scopoli, 1769; Gvinėjinė Kramerio žieduotoji papūga; paplitusios Vakarų Afrikoje – Gvinėjoje, Senegale, pietinėje Mauritanijoje, o į rytus jų arealas iki vakarų Ugandos ir pietinio Sudano. Šiaurėje iki Egipto, taip pat Nilo upės slėniuose. Buvo stebėtos ir Egipto pajūrio vietovėse bei Sinajaus pusiasalyje. Nuo 1980 metų šis porūšis ėmė perėti Izraelyje, kuriame jos laikomos invazine rūšimi.
  • Psittacula krameri parvirostris Souancé, 1856; Abisininė Kramerio žieduotoji papūga; paplitusios šiaurės vakariniame Somalyje, o vakarinis jų arealas eina per visą šiaurinę Etiopiją iki Senaro, bei Sudane.

Azijos porūšiai:

  • Psittacula krameri borealis Neumann, 1915; Šiaurinė Kramerio žieduotoji papūga; savaiminės yra Bangladeše, šiaurinėje Indijoje, Nepale, Pakistane, o rytuose jų arealas iki centrinės Birmos. Taip pat gana plačiai jų populiacijos yra introdukuotos kitose pasaulio vietovėse.
  • Psittacula krameri manillensis Bechstein, 1800; Dravidinė Kramerio žieduotoji papūga; savaiminės pietinėje Indijos subkontinento dalyje. Introdukuotos dalyje kitų valstybių, tarp jų JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje (dažniausiai apie Londoną) ir kitose vakarų valstybėse.

Amžius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot Britų ornitologijos fondo (British Trust for Ornithology) 2010 m. šaltinio, sužieduotas individas yra išgyvenęs 8 metus 11 mėnesių ir 8 dienas,[14] bet anot Havajų invazinių rūšių tarybos (Hawaii Invasive Species Council), jos gyvena 20-30 metų.[18]

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ BirdLife International, 2018. „IUCN Red list - Alexandrinus krameri (formerly as: Psittacula krameri)“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. ↑ researchgate.net / Effects of cold winters and roost site stability on population development of non-native Asian ring-necked parakeets (Alexandrinus manillensis) in temperate Central Europe – results of a 16-year census; Michael Peter Braun, Nicole Braun, Detlev Franz, Bernadette Groß, Wolfgang Dreyer, Silke Laucht, Steven Kragten, Liviu G. Pârâu, Esther Koch, Darius Stiels, Alexander Koenig, Kathrin Schidelko, Alexander Koenig, Sven Nekum, Claus Walter, Jana Romero, Achim Kemper, Markus Hubatsch, Tobias Krause, Simon Bruslund, Nicole Bruslund, Mirjam I. Reinke-Beck, Andreas Bauer, Philipp Kremer, Markus S Braun, Hedwig Sauer‐Gürth, Michael Wink | European Journal of Ecology 4(2):49-55 | December 2018
  3. ↑ terminai.vlkk.lt / Kramerio žieduotoji papūga Archyvuota kopija 2023-11-27 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.11.26.
  4. ↑ birdlife.org / Rose-ringed Parakeet Alexandrinus krameri
  5. ↑ benthamopen.com / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri Populations and Numbers in Europe: A Complete Overview. Liviu G. Pârâu, Diederik Strubbe, Emiliano Mori, Mattia Menchetti, Leonardo Ancillotto, André van Kleunen, Rachel L. White, Álvaro Luna, Dailos Hernández-Brito, Marine Le Louarn, Philippe Clergeau, Tamer Albayrak, Detlev Franz, Michael P. Braun, Julia Schroeder, Michael Wink. „The Open Ornithology Journal“, 2016 „9“: „1-13“
  6. ↑ lrytas.lt / Reginys pro daugiabučio namo langą nustebino vilnietį Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto., Šarūnas Meškys, 2016-03-17
  7. ↑ researchgate.net / New records of invasive Parakeet hybrids in Spain. A great opportunity to apply the rapid response mechanism; European Journal of Ecology 2(2):19-22 | December 2016
  8. ↑ repository.uantwerpen.be / An overlooked invader? Ecological niche, invasion success and range dynamics of the Alexandrine parakeet in the invaded range; Ancillotto Leonardo, Strubbe Diederik, Menchetti Mattia, Mori Emiliano. Universiteit Antwerpen | Biological invasions - ISSN 1387-3547 - (2015), p. 1-13 Full text (Publishers DOI): http://dx.doi.org/doi:10.1007/s10530-015-1032-y
  9. ↑ psittacula-world.com / Ring-necked Alexandrine Parakeet Psittacula krameri X Psittacula eupatria
  10. ↑ oiseaux-birds.com / Rose-ringed Parakeet Archyvuota kopija 2021-03-04 iš Wayback Machine projekto. Psittacula krameri
  11. ↑ 11,0 11,1 birdsoftheworld.org / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri; Nigel Collar, Guy M. Kirwan, and Peter F. D. Boesman. Version: 1.0 — Published March 4, 2020 | Text last updated June 24, 2017; Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas)
  12. ↑ 12,0 12,1 oiseaux-birds.com / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri
  13. ↑ 13,0 13,1 oiseaux.net / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri - Perruche à collier
  14. ↑ 14,0 14,1 14,2 bto.org / Ring-necked Parakeet
  15. ↑ rspb.org.uk / Ring-necked parakeet
  16. ↑ worldbirdnames.org / Parrots, cockatoos; IOC World Bird List | VERSION 10.2
  17. ↑ itis.gov / Psittacula krameri (Scopoli, 1769)
  18. ↑ dlnr.hawaii.gov / Rose-ringed Parakeet (Psittacula krameri)

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Vikiteka: Kramerio žieduotoji papūga – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Ž • A • R
Paukščiai
Anatomija
Evoliucija
Elgsena
Paukščių būriai
Sąrašai
Paukščiai ir žmogus
VIKISRITIS· Kategorija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kramerio_žieduotoji_papūga&oldid=7189141"