Kramerio žieduotoji papūga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alexandrinus krameri
Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos patinas
Kramerio žieduotosios papūgos čirškaujimas

Kramerio žieduotoji papūga mėgžioja žmogaus kalbą

Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos patelė (Badenas-Viurtembergas)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Psittaciformes)
Šeima: Psittaculidae
(Wikispecies-logo.svg Psittaculidae)
Pošeimis: Psittaculinae
(Wikispecies-logo.svg Psittaculinae)
Gentis: Alexandrinus
(Wikispecies-logo.svg Alexandrinus)
Rūšis: Kramerio žieduotoji papūga
(Wikispecies-logo.svg Alexandrinus krameri)
Paplitimas
     Kramerio žieduotųjų papūgų
savaiminio paplitimo arealas pasaulyje
Binomas
Alexandrinus krameri
Scopoli, 1769
Sinonimai
  • Alexandrinus manillensis[2]
  • Psittacula krameri Scopoli, 1769

Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, Alexandrinus genties paukščių rūšis.

Kramerio žieduotoji papūga pavadinta austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.

Abu tėvai ir jauniklis Delio Lodhi sode

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotųjų papūgų populiacijos teritorija pasaulyje plečiasi[3]

Savaiminis paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, bei Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų – Indijos subkontinente ir rytuose iki centrinės Birmos.

Paplitimas už savaiminio arealo ribų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių[4]. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. JK pirmą kartą pastebėtos 1855 metais Norfolko grafystėje, bet tik 1969 buvo pastebėtos perint Kento grafystėje (pietryčių Londone). Dabar kaip manoma yra 8600 perinčių porų ir šis skaičius auga. Nors daugiausia jos gyvena Didžiojo Londono regione, bet užregistuotos kiekvienoje Anglijos grafystėje, ir pasiekė Velso ir Škotijos pasienio regionus.

Europoje jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis Lietuvoje, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus ji nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais[5].

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jos sutinkamos ir mieste.

Vakarų Europos didmiesčių parkuose ir gyvenamuose rajonuose, kur daug medžių, jos tampa įprastu paukščiu. Čia jos vikriai skraido nedideliais būreliais ir garsiai šaižiai čirškauja. Aktyvios buna anksti ryte, į dienos pabaigą bei ankstyvą pavakarę, o tarp šio laiko daugiau ilsisi medžiuose ir krapštosi plunksnas.

Kramerio žieduotosios papūgos yra monogamės – porą sudaro visam gyvenimui[6]. Lizdą suka medžio uokse. Europoje dėl uoksų jų pagrindiniai konkurentai yra varnėnai, geniai, pelėdos. Patelė deda 2-4 kiaušinius. Peri abu tėvai, nors dažniausiai patelė ir po 22-24 dienų išsirita jaunikliai. Jaunikliai lizde išbūna 40-50 dienų. Jaunikliai panašiai kaip ir suaugę apsiplunksnuoja po 18 mėnesių, o po 32 mėnesių nesiskiria nuo suaugusių. Paprastai subręsta budami 3 metų amžiaus ir gali perėti.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinės kramerio žieduotosios papūgos (Psittacula krameri borealis) patelė prie uokso

Kramerio žieduotosios papūgos kūno ilgis 38-42 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 42-48 cm, svoris 96-139 g.

Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų sudaro pusę kūno ilgio. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.

Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams aplink kaklą išryškėja juodos ir rožinės spalvos žiedas, aplink žiedą ir pakaušis melsvo atspalvio.

Pateles, skirtingai nei patinai, aplink kaklą neturi ryškaus žiedo, jis mažai išsiskiriantis nuo bendros kūno žalsvos spalvos, tik kiek kitokio žalsvo atspalvio.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo natūraliam areale jos maitinasi tik augaliniu maistu ir kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta sėklomis, grūdais, pumpurais, žiedais, nektaru, riešutais, uogomis, vaisiais. Gyvenančios Europoje, ypač miestuose jos neatsisako ir kitokio maisto, lesa žmonių išmestas maisto atliekas, neatsisako mėsos[7].

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami keturi porūšiai[8][9], bet jie tarpusavyje mažai skiriasi, bet Indijos subkontinento abu porūšiai yra stambesni už afrikines:
Afrikos porūšiai:

Azijos porūšiai:

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Alexandrinus krameri“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09. 
  2. researchgate.net / Effects of cold winters and roost site stability on population development of non-native Asian ring-necked parakeets (Alexandrinus manillensis) in temperate Central Europe – results of a 16-year census; Michael Peter Braun, Nicole Braun, Detlev Franz, Bernadette Groß, Wolfgang Dreyer, Silke Laucht, Steven Kragten, Liviu G. Pârâu, Esther Koch, Darius Stiels, Alexander Koenig, Kathrin Schidelko, Alexander Koenig, Sven Nekum, Claus Walter, Jana Romero, Achim Kemper, Markus Hubatsch, Tobias Krause, Simon Bruslund, Nicole Bruslund, Mirjam I. Reinke-Beck, Andreas Bauer, Philipp Kremer, Markus S Braun, Hedwig Sauer‐Gürth, Michael Wink | European Journal of Ecology 4(2):49-55 | December 2018
  3. birdlife.org / Rose-ringed Parakeet Alexandrinus krameri
  4. benthamopen.com / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri Populations and Numbers in Europe: A Complete Overview. Liviu G. Pârâu, Diederik Strubbe, Emiliano Mori, Mattia Menchetti, Leonardo Ancillotto, André van Kleunen, Rachel L. White, Álvaro Luna, Dailos Hernández-Brito, Marine Le Louarn, Philippe Clergeau, Tamer Albayrak, Detlev Franz, Michael P. Braun, Julia Schroeder, Michael Wink. „The Open Ornithology Journal“, 2016 „9“: „1-13“
  5. lrytas.lt / Reginys pro daugiabučio namo langą nustebino vilnietį Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto., Šarūnas Meškys, 2016-03-17
  6. oiseaux-birds.com / Rose-ringed Parakeet Archyvuota kopija 2021-03-04 iš Wayback Machine projekto. Psittacula krameri
  7. rspb.org.uk / Ring-necked parakeet
  8. itis.gov / Psittacula krameri (Scopoli, 1769)
  9. worldbirdnames.org / Parrots, cockatoos; IOC World Bird List | VERSION 10.2

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg