Kramerio žieduotoji papūga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Psittacula krameri
Kramerio žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos
(Psittacula krameri) patinas
Kramerio žieduotoji papūga (Psittacula krameri)
Kramerio žieduotosios papūgos
(Psittacula krameri) patelė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Papūginiai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Psittaciformes)
Šeima: Papūginiai
(Wikispecies-logo.svg Psittacidae)
Gentis: Žieduotosios papūgos
(Wikispecies-logo.svg Psittacula)
Rūšis: Kramerio žieduotoji papūga
(Wikispecies-logo.svg Psittacula krameri)
Binomas
Psittacula krameri
Scopoli, 1769
Paplitimas
Kramerio žieduotųjų papūgų
savaiminis paplitimas pasaulyje

Kramerio žieduotoji papūga (lot. Psittacula krameri, angl. Rose-ringed parakeet / ring-necked parakeet, vok. Halsbandsittich) – papūginių (Psittacidae) šeimos paukštis.

Kramerio žieduotoji papūga pavadinta austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savaiminis paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, bei Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų - Indijos subkontinente ir rytuose iki centrinės Birmos.

Paplitimas už savaiminio arealo ribų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių[1]. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. JK pirmą kartą pastebėtos 1855 metais Norfolko grafystėje, bet tik 1969 buvo pastebėtos perint Kento grafystėje (pietryčių Londone). Dabar kaip manoma yra 8600 perinčių porų ir šis skaičius auga. Nors pagrinde jos gyvena Didžiojo Londono regione, bet užregistuotos kiekvienoje Anglijos grafystėje, ir pasiekė Velso ir Škotijos pasienio regionus.

Europoje jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.

Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis Lietuvoje, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus ji nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais[2].

Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jos sutinkamos ir mieste.

Vakarų Europos didmiesčių parkuose ir gyvenamuose rajonuose, kur daug medžių, jos tampa įprastu paukščiu. Čia jos vikriai skraido nedideliais būreliais ir garsiai šaižiai čirškauja. Aktyvios buna anksti ryte, į dienos pabaigą bei ankstyvą pavakarę, o tarp šio laiko daugiau ilsisi medžiuose ir krapštosi plunksnas.

Lizdą suka medžio uokse. Europoje dėl uoksų jų pagrindiniai konkurentai yra varnėnai, geniai, pelėdos. Patelė deda 2-4 kiaušinius. Po 3 savaičių išsirita jaunikliai. Jauniklius abu tėvai prižiūri 40-50 dienų. Paprastai subręsta budamos 3 metų amžiaus ir gali perėti.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaurinės kramerio žieduotosios papūgos (Psittacula krameri borealis) patelė prie uokso

Kramerio žieduotosios papūgos kūno ilgis 38-42cm, abiejų išskėstų sparnų tarpugaliai 42-48cm , svoris - 96-139 g.

Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams ant kaklo išryškėja juodos spalvos žiedas, o šalia jo būna melsvos ir rožinės spalvos atspalviai. Ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų sudaro pusę ilgio. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo natūraliam areale jos maitinasi tik augaliniu maistu ir kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta sėklomis, grūdais, pumpurais, riešutais, uogomis, vaisiais. Gyvenančios Europoje, ypač miestuose jos neatsisako ir kitokio maisto, lesa žmonių išmestas maisto atliekas, neatsisako mėsos[3].

Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išskiriami keturi porūšiai, nors jie tarpusavyje mažai skiriasi, bet Indijos subkontinento abu porūšiai yra stambesni už afrikines:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. benthamopen.com / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri Populations and Numbers in Europe: A Complete Overview. Liviu G. Pârâu, Diederik Strubbe, Emiliano Mori, Mattia Menchetti, Leonardo Ancillotto, André van Kleunen, Rachel L. White, Álvaro Luna, Dailos Hernández-Brito, Marine Le Louarn, Philippe Clergeau, Tamer Albayrak, Detlev Franz, Michael P. Braun, Julia Schroeder, Michael Wink. „The Open Ornithology Journal“, 2016 „9“: „1-13“
  2. lrytas.lt / Reginys pro daugiabučio namo langą nustebino vilnietį, Šarūnas Meškys, 2016-03-17
  3. rspb.org.uk / Ring-necked parakeet
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]