Kramerio žieduotoji papūga
| Alexandrinus krameri |
|---|
_(24103292562).jpg) Kramerio žieduotosios papūgos patinas |
 Kramerio žieduotosios papūgos patelė (Badenas-Viurtembergas) |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
 Kramerio žieduotųjų papūgų savaiminio paplitimo arealas pasaulyje |
| Binomas |
| Alexandrinus krameri Scopoli, 1769 |
| Sinonimai |
|
Kramerio žieduotoji papūga (Alexandrinus krameri) – papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Psittaculidae šeimos, Alexandrinus genties paukščių rūšis.
Kramerio žieduotoji papūga pavadinta austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kramerio žieduotųjų papūgų populiacijos teritorija pasaulyje plečiasi[3]
Savaiminis paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kramerio žieduotosios papūgos savaime paplitusios vakarų, vidurio ir rytų Afrikoje, bei Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų – Indijos subkontinente ir rytuose iki centrinės Birmos.
Paplitimas už savaiminio arealo ribų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaip invazinė rūšis, jos paplitusios dalyje Europos valstybių. 2015 m. Europoje ir Turkijoje atlikus jų apskaitą, suskaičiuota 85 220 šių paukščių[4]. Jų populiacijos buvo užregistruotos dešimtyje valstybių – Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje, bet gausiausios Jungtinėje Karalystėje – 31 100 paukščių. JK pirmą kartą pastebėtos 1855 metais Norfolko grafystėje, bet tik 1969 buvo pastebėtos perint Kento grafystėje (pietryčių Londone). Dabar kaip manoma yra 8600 perinčių porų ir šis skaičius auga. Nors daugiausia jos gyvena Didžiojo Londono regione, bet užregistuotos kiekvienoje Anglijos grafystėje, ir pasiekė Velso ir Škotijos pasienio regionus.
Europoje jų kolonijos įsikūrusios Londono, Paryžiaus, Briuselio, Romos ir kitų Europos miestų žaliosiose zonose, kur gyvena sėsliai.
Paplitimas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kramerio žieduotoji papūga Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėta prieš 10 metų Kuršių nerijoje, vėliau pastebėta Nidoje, Klaipėdoje, Kaune, Druskininkuose, Vilniuje. Tai invazinė paukščių rūšis Lietuvoje, kuri ėmė plisti Europoje dėl žmonių įtakos, ir vėliau šiltėjančio klimato. Kol kas didelio pavojaus ji nekelia, žiemoja keli paukščiai, be to, negali gausiai išplisti dėl nepalankių joms Lietuvos klimato sąlygų. Lietuvoje jos minta daugiausia klevų sėklomis, pumpurais, grūdais[5].
Gyvenimo būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kramerio žieduotosios papūgos gyvena Azijos ir Afrikos miškuose ar sausringose vietose, taip pat jų galima sutikti ir kaimuose, parkuose, o neretai jos sutinkamos ir mieste.
Vakarų Europos didmiesčių parkuose ir gyvenamuose rajonuose, kur daug medžių, jos tampa įprastu paukščiu. Čia jos vikriai skraido nedideliais būreliais ir garsiai šaižiai čirškauja. Aktyvios buna anksti ryte, į dienos pabaigą bei ankstyvą pavakarę, o tarp šio laiko daugiau ilsisi medžiuose ir krapštosi plunksnas.
Kramerio žieduotosios papūgos yra monogamės – porą sudaro visam gyvenimui[6]. Lizdą suka medžio uokse. Europoje dėl uoksų jų pagrindiniai konkurentai yra varnėnai, geniai, pelėdos. Patelė deda 2-4 kiaušinius. Peri abu tėvai, nors dažniausiai patelė ir po 22-24 dienų išsirita jaunikliai. Jaunikliai lizde išbūna 40-50 dienų. Jaunikliai panašiai kaip ir suaugę apsiplunksnuoja po 18 mėnesių, o po 32 mėnesių nesiskiria nuo suaugusių. Paprastai subręsta budami 3 metų amžiaus ir gali perėti.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kramerio žieduotosios papūgos kūno ilgis 38-42 cm, skersmuo tarp abiejų išskleistų sparnų galų 42-48 cm, svoris 96-139 g.
Laisvėje Kramerio žieduotosios papūgos dažniausiai būna žalios ar melsvos spalvos, bet būna ir įvairių spalvų mutacijų. Ilga uodega kuri susidaro iš 12 didelių plunksnų sudaro pusę kūno ilgio. Jų snapo viršus yra raudonas, o apačia – juoda.
Patinai ir patelės labai panašūs, tačiau patinams suėjus 3 metams aplink kaklą išryškėja juodos ir rožinės spalvos žiedas, aplink žiedą ir pakaušis melsvo atspalvio.
Pateles, skirtingai nei patinai, aplink kaklą neturi ryškaus žiedo, jis mažai išsiskiriantis nuo bendros kūno žalsvos spalvos, tik kiek kitokio žalsvo atspalvio.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Savo natūraliam areale jos maitinasi tik augaliniu maistu ir kaip ir dauguma papūgų laisvėje minta sėklomis, grūdais, pumpurais, žiedais, nektaru, riešutais, uogomis, vaisiais. Gyvenančios Europoje, ypač miestuose jos neatsisako ir kitokio maisto, lesa žmonių išmestas maisto atliekas, neatsisako mėsos[7].
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išskiriami keturi porūšiai[8][9], bet jie tarpusavyje mažai skiriasi, bet Indijos subkontinento abu porūšiai yra stambesni už afrikines:
Afrikos porūšiai:
- Psittacula krameri krameri Scopoli, 1769; Gvinėjinė Kramerio žieduotoji papūga; paplitusios Vakarų Afrikoje – Gvinėjoje, Senegale, pietinėje Mauritanijoje, o į rytus jų arealas iki vakarų Ugandos ir pietinio Sudano. Šiaurėje iki Egipto, taip pat Nilo upės slėniuose. Buvo stebėtos ir Egipto pajūrio vietovėse bei Sinajaus pusiasalyje. Nuo 1980 metų šis porūšis ėmė perėti Izraelyje, kuriame jos laikomos invazine rūšimi.
- Psittacula krameri parvirostris Souancé, 1856; Abisininė Kramerio žieduotoji papūga; paplitusios šiaurės vakariniame Somalyje, o vakarinis jų arealas eina per visą šiaurinę Etiopiją iki Senaro, bei Sudane.
Azijos porūšiai:
- Psittacula krameri borealis Neumann, 1915; Šiaurinė Kramerio žieduotoji papūga; savaiminės yra Bangladeše, šiaurinėje Indijoje, Nepale, Pakistane, o rytuose jų arealas iki centrinės Birmos. Taip pat gana plačiai jų populiacijos yra introdukuotos kitose pasaulio vietovėse.
- Psittacula krameri manillensis Bechstein, 1800; Dravidinė Kramerio žieduotoji papūga; savaiminės pietinėje Indijos subkontinento dalyje. Introdukuotos dalyje kitų valstybių, tarp jų JAV, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje (dažniausiai apie Londoną) ir kitose vakarų valstybėse.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Meili porelė (Harjana)
Porelė meilinėjasi
Porelė renkasi namus (patinėlis dešinėje)
Poruojasi (patinėlis viršuje)
Porelė (viršuje patinas, apačioje patelė) Tamilnado valst.
Jaukiuose namuose (Gudžaratas)
Patelė maitinanti jauniklį
Priekyje patinėlis (Dakoje)
Patelė ir patinėlis (Delis)
Patinėlis kojoje laikantis skanumyną
Labai skanus mango vaisius (Madhja Pradešas)
Užkandauja medžio pumpurėliais
Tupintis patinėlis (Delis)
Lesykloje (Londono Bromlėjaus rajonas).
Kramerio žieduotųjų papūgų porelė (kairėje patinas, dešinėje patelė) Indijos Utarakhando valstijos Dehradūno mieste esančioje lesyklėlėje
Besimaitinantis patinėlis (Gilgitas-Baltistanas)
Patinėlis
Porelė Keoladeo nacionaliniame parke (Radžastanas)
patinėlis
Kramerio žieduotosios papūgos patelė sausio mėnesyje (Heidelbergas, Vokietija)
Pietryčių Prancūzijos Kanų mieste ant rutulinio eukalipto (Eucalyptus globulus) šakelės tupinti Kramerio žieduotoji papūga
Patelių ir patinėlių būrelis medyje (Harjana)
Kramerio žieduotosios papūgos maitinasi grūdais
Skrydyje
-_Foreplay_at_Hodal_I_Picture_0032.jpg)
.jpg)
_feeding_its_chicks.jpg)
_couple_(24304595106).jpg)
_(22680294308).jpg)
.jpg)
_in_Bluegum_Eucalyptus_(Eucalyptus_globulus)_-_Flickr_-_berniedup.jpg)
_at_Hodal_I_IMG_4990.jpg)
_021.jpg)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Alexandrinus krameri“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.
- ↑ researchgate.net / Effects of cold winters and roost site stability on population development of non-native Asian ring-necked parakeets (Alexandrinus manillensis) in temperate Central Europe – results of a 16-year census; Michael Peter Braun, Nicole Braun, Detlev Franz, Bernadette Groß, Wolfgang Dreyer, Silke Laucht, Steven Kragten, Liviu G. Pârâu, Esther Koch, Darius Stiels, Alexander Koenig, Kathrin Schidelko, Alexander Koenig, Sven Nekum, Claus Walter, Jana Romero, Achim Kemper, Markus Hubatsch, Tobias Krause, Simon Bruslund, Nicole Bruslund, Mirjam I. Reinke-Beck, Andreas Bauer, Philipp Kremer, Markus S Braun, Hedwig Sauer‐Gürth, Michael Wink | European Journal of Ecology 4(2):49-55 | December 2018
- ↑ birdlife.org / Rose-ringed Parakeet Alexandrinus krameri
- ↑ benthamopen.com / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri Populations and Numbers in Europe: A Complete Overview. Liviu G. Pârâu, Diederik Strubbe, Emiliano Mori, Mattia Menchetti, Leonardo Ancillotto, André van Kleunen, Rachel L. White, Álvaro Luna, Dailos Hernández-Brito, Marine Le Louarn, Philippe Clergeau, Tamer Albayrak, Detlev Franz, Michael P. Braun, Julia Schroeder, Michael Wink. „The Open Ornithology Journal“, 2016 „9“: „1-13“
- ↑ lrytas.lt / Reginys pro daugiabučio namo langą nustebino vilnietį Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto., Šarūnas Meškys, 2016-03-17
- ↑ oiseaux-birds.com / Rose-ringed Parakeet Archyvuota kopija 2021-03-04 iš Wayback Machine projekto. Psittacula krameri
- ↑ rspb.org.uk / Ring-necked parakeet
- ↑ itis.gov / Psittacula krameri (Scopoli, 1769)
- ↑ worldbirdnames.org / Parrots, cockatoos; IOC World Bird List | VERSION 10.2
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- xeno-canto.org / Rose-ringed Parakeet Psittacula krameri (Scopoli, 1769) | Kramerio žieduotųjų papūgų čirškavimo įrašų kolekcija
- youtube.com / BBC2 – The Great British Parakeet Invasion
- youtube.com / The Wild Parakeets (Ringneck) of Hyde Park in London, U.K.
- youtube.com / Wild Parrots of London, England | Rose-Ringed Parakeet (Psittacula krameri) | Koaw Nature
