Bakingamo rūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 51°30′4″ š. pl. 0°8′33″ v. ilg. / 51.50111°š. pl. 0.14250°r. ilg. / 51.50111; 0.14250

Bakingamo rūmų vaizdas iš paukščio skrydžio per karalienės Elžbietos II 90-ojo gimtadienio iškilmes 2016 m.

Bakingamo rūmai[1] (angl. Buckingham Palace) – Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos rezidencija Londone.

Rūmų matmenys – 108 m ilgio (frontalinė dalis) ir 120 m pločio. Aukštis – 24 m. Visų patalpų bendras plotas – 77 000 m2.[2] Rūmus sudaro 775 kambariai, iš jų – 19 pokylių salių, 52 karališkieji ir svečių miegamieji, 188 darbuotojų miegamieji, 92 kabinetai, 78 vonios kambariai.[3] Rūmuose taip pat yra paštas, kino teatras, baseinas, operacinė ir juvelyro dirbtuvės.[4][5]

Iki Bakingamo rūmų pastatymo dabartinių rūmų vietoje buvo Eburio dvaro valdos. 1536 m. Henrikas VIII perėmė Vestministerio abatijai priklausantį dvarą.[6] Manoma, kad 1624 m. šioje vietoje iškilo sero Viljamo Bleiko namas.[7] Kitu savininku tapo lordas Džordžas Goringas, 1633 m. išplėtęs Bleiko namo teritoriją ir įveisęs didesnę dalį dabartinių Bakingamo sodų.[8][9] 1674 m. namas sudegė, tad 1675 m. dabartinių rūmų pietinio sparno vietoje pastatytas naujas, Arlingtono namas.[9] 1698 m. namą su sodu įsigijo Džonas Šefildas, būsimasis pirmasis Bakingamo ir Normanbio hercogas.[10] 1703 m. Šefildui pagal Viljamo Vindo projektą pastatytas vadinamasis Bakingamo namas (angl. Buckingham House), kurį sudarė trys aukštai.[11] 1761 m. namą Jurgiui III už 21 000 ar 28 000 svarų sterlingų pardavė Džordžo nesantuokinis sūnus seras Čarlzas Herbertas Šefildas.[12][13]

1762 m. rūmai paskirti karalienei Karolinai, todėl kurį laiką vadinti Karalienės namais. 1820 m. karaliaus Jurgio IV užsakymu architektas Džonas Našas rūmus perstatė, pertvarkė sodus, suprojektavo Marmuro arką. Buvo gerokai išplėstas rūmų plotas, perstatyti šiaurinis ir pietinis flygeliai, interjerai įgavo neoklasicizmo bruožų.[14]

Karališka rezidencija tapo 1837 m. Pirmasis joje apsigyvenęs monarchas buvo karalienė Viktorija.

Dabartinius rūmus sudaro 4 flygeliai, supantys uždarą stačiakampį kiemą.[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kaip lietuviškai rašoma: Bakingamo, Bakingemo ar Bekingemo rūmai (Londone)?“. VLKK. Nuoroda tikrinta 2022-09-18. 
  2. „Royal Residences: Buckingham Palace“. British Monarchy website. Nuoroda tikrinta 2022-09-18. 
  3. Sudarė visų Bakingamo rūmų 775 kambarių planą: jame – ir privatūs karalienės apartamentai (delfi.lt)
  4. „40 facts about Buckingham Palace“. British Monarchy website. Suarchyvuotas originalas 2011-11-04. 
  5. „Queen honours jeweller with top personal award“. Times of Tunbridge Wells. 2016-01-06. Suarchyvuotas originalas 2016-07-01. Nuoroda tikrinta 2016-06-02. 
  6. Goring, p. 18.
  7. Wright, p. 83.
  8. Goring, Chapter V
  9. 9,0 9,1 Harris, p. 21.
  10. „Who built Buckingham Palace?“. Royal Collection Trust. Suarchyvuotas originalas 2017-06-24. Nuoroda tikrinta 2016-03-08. 
  11. Harris, p. 22.
  12. Robinson, p. 14.
  13. Mackenzie, p. 12 and Nash, p. 18.
  14. 14,0 14,1 Buckinghamo rūmai (VLE)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Goring, O. G. (1937). From Goring House to Buckingham Palace. Londonas: Ivor Nicholson & Watson.
  • Harris, John; de Bellaigue, Geoffrey; & Miller, Oliver (1968). Buckingham Palace. Londonas: Nelson. ISBN 0-17-141011-4.
  • Mackenzie, Compton (1953). The Queen’s House. Londonas: Hutchinson.
  • Robinson, John Martin (1999). Buckingham Palace. Išleido Royal Collection, Šv. Jokūbo rūmai, Londonas ISBN 1-902163-36-2.
  • Wright, Patricia (1999; pirmas leidimas 1996) m. The Strange History of Buckingham Palace. Stroud, Gloucs.: Sutton Publishing Ltd. ISBN 0-7509-1283-9.