Erškėtžvirblis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Prunella modularis
Erškėtžvirblis (Prunella modularis)
Erškėtžvirblis (Prunella modularis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Erškėtžvirbliniai
( Prunellidae)
Gentis: Prunella
( Prunella)
Rūšis: Erškėtžvirblis
( Prunella modularis)
Binomas
Prunella modularis
Linnaeus, 1758

Erškėtžvirblis (Prunella modularis) – erškėtžvirblinių šeimos paukštis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paplitimas. Arealas pertrauktas. Europoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki rytinio Uralo šlaito. Šiaurėje arealai siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, pietuose tęsiasi iki Volgos vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Karpatų, Marmuro, Viduržemio jūrų pakrančių. Gyvena Kryme, Britų, Hebridų salose. Žiemoja pietinėse arealo dalyse, Afrikoje.

Lietuvoje dažna rūšis.

Kasmet peri 100 000–200 000 porų.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis 15 cm, sveria 21 g. Kūno viršutinė pusė tamsiai ruda, su juodomis dėmėmis, apatinė – melsvai pilka. Galva ir kaklas pilki, pilvas baltas, kūno šonai su išilginiais tamsiais dryžiais.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena lapuočių ir spygliuočių miškuose, kur tankus pomiškis. Slapstosi tankynėse. Lizdą suka neaukštai, krūmų tankmėje. Jo gamybai naudoja samanas, o vidų iškloja plaukais, plunksnomis. Deda 4-5 kiaušinius, kurie melsvai žalios spalvos. Peri 12-14 dienų. Išaugina dvi vadas (gegužės – liepos mėn.). Jaunikliail lizdą palieka po 11-14 dienų. Maitinasi dažniausiai ant žemės. Pagrindinis maistas – vabzdžiai, rudenį ir pavasarį lesa įvairias sėklas.

Lietuvoje išplitusi rūšis, tik dėl slapaus būdo nelabai pastebima.

Erškėtžvirblio giesmė