Bangladešas
| |||||
.svg)
| |||||
| Valstybinė kalba | bengalų | ||||
| Sostinė | Daka | ||||
| Didžiausias miestas | Daka | ||||
| Valstybės vadovai | Zillur Rahman Prezidentas
| ||||
| Plotas – Iš viso – % vandens |
144 000 km² (92) 7 % | ||||
| Gyventojų – 2017 – Tankis |
164 827 718 (8) 1023,37 žm./km² (6) | ||||
| BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2006 (progn.) 330,80 mlrd. $ (29) 2 200 $ (142) | ||||
| Valiuta | Taka (BDT) | ||||
| Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC +6 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Pakistano 1971 m. kovo 26 d. | ||||
| Valstybinis himnas | Bangladešo himnas | ||||
| Interneto kodas | .bd | ||||
| Šalies tel. kodas | 880 | ||||
Bangladešo Liaudies Respublika (Bangladešas) – valstybė pietų Azijoje, įsikūrusi rytinėje istorinio Bengalijos regiono dalyje. Ribojasi su Indija ir Mianmaru.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pagrindinis puslapis – Bangladešo istorija. Iki 1947 m. – Bengalijos istorija.
Bangladešas – 1947 m. politiškai atskirta istorinio Bengalijos regiono dalis. Todėl jos istorija yra visos Bengalijos istorija.
Šis regionas – vienas derlingiausių ir svarbiausių Indijos subkontinente. Jau I tūkst. pr. m. e. čia susiformavo pirmosios arijų valstybės: Anga, Magadha. I tūkst. pr. m. e. II pusėje ir I tūkst mūsų eroje I pusėje būtent Magadha vaidino lemiamą vaidmenį, nes iš čia kilo visą Indiją suvienijusios imperijos, tokios kaip Maurjų imperija ar Guptų imperija.
Nuo VII a. formavosi bengalų kalba ir identitetas. Tuo metu regione klestėjo garsios dinastijos, kurių viena, Pala dinastija, trumpam vėl tapo visos šiaurės Indijos vienytoja.
Bengaliją musulmonai užkariavo XIII a. Mogolų imperijos laikais krašte klestėjo amatai ir prekyba. XV a. pasirodė pirmieji europiečių pirkliai. Anglijos kontrolei kraštas pateko XVIII a. ir 1757–1947 m. Bengalija buvo Anglijos kolonija.
Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo 1947 m. Bengalija buvo padalinta į dvi dalis. Induistų vyraujama vakarinė dalis tapo Vakarų Bengalijos valstija, o rytinė musulmoniška – Rytų Pakistanu (vėliau – Bangladešu).
1970 m. šalį nusiaubė masyvus ciklonas, pasiglemžęs apie pusę milijono aukų. 1971 m. kovo 26 d. šalis paskelbė nepriklausomybę nuo Pakistano, kuriam priklausė nuo 1947 m.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladešas skirstomas į 7 administracinius vienetus – sritis, kurios pavadintos nuo jų administracinio centro (skliaustuose bengališkas pavadinimas ir administracinis centras): Barisalo sritis (বরিশাল) (Barisalas), Čitagongo sritis (চট্টগ্রাম) (Čitagongas), Dakos sritis (ঢাকা) (Daka), Khulnos sritis (খুলনা) (Khulna), Radžšahio sritis (রাজশাহী) (Radžšahis), Silhato sritis (সিলেট) (Silhatas) ir Rangpuro sritis (রংপুর) (Rangpuras). Sritys smulkiau skirstomos į rajonus (zila). Bangladeše yra 64 rajonai, kurie smulkiau skirstomi į parajonius (upazila arba thana).[1]
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladešas yra Gangos-Brahmaputros deltoje, kurioje susijungia Ganga, Brahmaputra ir Meghna. Šių upių potvynių metu sunešto dirvožemio (aliuvio) lygumos vienos derlingiausių pasaulyje.
Didžiuma Bangladešo teritorijos yra iki 10 metrų virš jūros lygio, ir manoma, kad pastarajam pakilus 1 metru, 10 % žemės būtų pastoviai užtvindyta.
Aukščiausias Bangladešo taškas – 1052 m, Movdoko kalnyne šalies pietryčiuose, Čitagongo kalvų ruože (Chittagong Hill Tracts).
Pakrantėse vyrauja pelkėtos džiunglės – Sundarbanų mangrovių miškas yra didžiausias pasaulyje su labai įvairia flora bei fauna, įskaitant ir Bengalijos tigrą.
Bangladešo klimatas tropinis su švelniomis žiemomis (spalio – kovo mėn.), karštomis, drėgnomis vasaromis (kovo – birželio mėn.) bei musoniniu sezonu nuo birželio iki spalio, kurio metu iškrenta didžioji dalis šalies metinių kritulių. Sausio vidutinė temperatūra 12-25 °C, balandžio (karščiausias mėnuo) – 23-34 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 2000-3000 mm[2]. Gamtos pavojai – potvyniai, potvynių bangos, tropiniai ciklonai, tornadai vyksta beveik kasmet, pridarydami daug žalos tankiai apgyvendintos šalies infrastruktūrai bei ekonomikai.
120 km ilgio Koks Bazaro paplūdimys į pietus nuo Čitagongo miesto, yra ilgiausias nenutrūkstantis pasaulio pajūrys.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bangladešas yra viena iš skurdžiausių pasaulio šalių. Šalies ekonomikos pagrindas yra žemės ūkis. Auginami ryžiai, džiutas, arbata, kviečiai, cukranendrė, tabakas. Bangladešas yra didžiausias džiuto augintojas pasaulyje. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Bangladešas daugiausia išgauna gamtinių dujų ir nedaug naftos, anglies ir urano. Gaminama apranga, produktai iš džiuto, trąšos, arbata.
Eksportuojama arbata, oda, žuvis, krevetės, džiutas. Importuojami chemikalai, geležis ir plienas, tekstilės, maisto, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Vakarų Europa, JAV, Kinija, Indija.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2005–2007 m. skirtingi Bangladešo populiacijos apskaičiavimai svyruoja nuo 142 iki 159 milijonų. Pagal šiuos duomenis, tai yra septinta valstybė pagal gyventojų skaičių pasaulyje, nors pagal plotą ji užima tik 94 vietą. Neskaitant nykštukinių ir vieno miesto valstybių, Bangladešas yra tankiausiai apgyvendinta šalis pasaulyje.[3] Septintajame ir aštuntajame XX amžiaus dešimtmečiuose Bangladešo populiacija augo greičiau negu bet kurios kitos valstybės ir padidėjo nuo 50 milijonų iki 90 milijonų. Iš dalies dėl kontracepcijos reklamavimo, devintajame dešimtmetyje gyventojų skaičiaus augimas sulėtėjo. Pagal 2009 m. duomenis, šalis per metus paauga maždaug 1,3 %. Augimą lėtina nemaža emigracija.[1] Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje yra, palyginti, maža – 60,25 metų. Pasak 2009 m. duomenų, 14 metų ir jaunesni žmonės sudaro 34,6 % šalies populiacijos, o 65 m. ir vyresni – 4 %.[1]
| Pasiskirstymas pagal religiją | ||||
|---|---|---|---|---|
| Religija | Procentas | |||
| Musulmonai | 89.7 % | |||
| Hinduistai | 9.2 % | |||
| Budistai | 0.7 % | |||
| Krikščionys | 0.3 % | |||
| Animistai | 0.1 % | |||
Maždaug 89,7 % šalies gyventojų yra musulmonai, 9,2 % – hinduistai, 0,7 % – budistai, 0,3 % – krikščionys (daugiausiai Romos katalikai), 0,1 % – animistai.[4] Apie 96 % musulmonų sudaro sunitai, o likę yra daugiausiai šiitai. Šiitais yra daugelis etninių biharių. Nors islamas yra valstybinė Bangladešo religija, konstitucija leidžia praktikuoti ir kitas religijas.[5] Ateistų šalyje yra labai mažai.[6]
98 % Bangladešo populiacijos sudaro bengalai, o likę yra daugiausiai bihariai imigrantai ir vietinių genčių atstovai. Oficiali ir plačiausiai naudojama kalba Bangladeše yra bengalų.[1] Anglų kalba yra paplitusi tarp vidurinės ir aukštesniosios klasės atstovų[7] bei aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Gentinė populiacija sudaro šiek tiek daugiau nei 1 %, ir ji koncentruojasi retai gyvenamuose rytiniuose, šiauriniuose ir šiaurės vakariniuose šalies rajonuose. Vakaruose esančiose Čitagongo kalvose gyvena etninės grupės čakmai, arakaniečiai, mjanmai (magh), činai, tiperai, mru, mizo, silheti, bišnuprija ir kt. Šiaurėje, prie Meghalaja valstijos sienos gyvena garai, o šiaurės rytuose – santaliai, mundariai, radžbanšiai ir kt.
Pagal 2001 m. surašymo duomenis, vyresnių nei 15 metų raštingumas yra 47,9 % (vyrų – 54 %, moterų – 41,4 %). 15 – 24 metų žmonių raštingumas yra kiek didesnis – apie 72 %.[8] Raštingumą didina daugybė šalyje veikiančių ir veikusių programų, iš kurių, ko gero, sėkmingiausia yra 1993 m. pradėta „Maistas už mokslą“ (angl. Food for education) programa.
| Miestas | Sritis | Populiacija | Miestas | Sritis | Populiacija | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Daka | Daka | 10 468 510 | 7 | Maimansinghas | Daka | 388 598 | |||
| 2 | Čitagongas | Čitagongas | 3 761 337 | 8 | Komila | Čitagongas | 337 854 | |||
| 3 | Narajangandžas | Daka | 1 448 975 | 9 | Rangpuras | Rangpuras | 323 001 | |||
| 4 | Khulna | Khulna | 1 406 963 | 10 | Barisalas | Barisalas | 267 423 | |||
| 5 | Radžšahis | Radžšahis | 791 051 | 11 | Bogora | Radžšahis | 254 635 | |||
| 6 | Silhatas | Silhatas | 445 798 | 12 | Džesoras | Khulna | 255 716 | |||
| 2009 m. apskaičiavimai[9] | ||||||||||
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nei vienas šalies sportininkas nėra įveikęs jokios sporto šakos olimpinio normatyvo. Olimpinėse žaidynėse šalies atstovai nuo 1984 m. pasirodo dėl specialių papildomų vietų varžybose.[10] Bangladešas yra daugiausiai turinti gyventojų šalis, kuri niekad nelaimėjo olimpinio medalio.
Šventės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kovo 26 d. švenčiama Nepriklausomybės ir Nacionalinė diena.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bangladešo ryšiai
- Bangladešo transportas
- Bangladešo karinės pajėgos
- Bangladešo tarptautiniai santykiai
- Bengališka virtuvė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 CŽV faktų knyga: Bangladešas
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 49 psl.
- ↑ „Countries of the World (by highest population density)“. WorldAtlus.com. 2006. Nuoroda tikrinta 2007-11-30. Nežinomas parametras
|month=ignored (pagalba) - ↑ Bangladesh Bureau of Educational Information and Statistics
- ↑ http://www.pmo.gov.bd/constitution/part1.htm#2A.
- ↑ Bangladesh
- ↑ S. M. Mehdi Hasan, Condition of English in Bangladesh: Second Language or Foreign Language. Retrieved July 17, 2007.
- ↑ http://www.unicef.org/infobycountry/bangladesh_bangladesh_statistics.html
- ↑ World Gazetteer:Bangladesh
- ↑ english.cri.cn
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Taivanas | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Kiti politiniai vienetai: Abchazija | Gazos Ruožas | Honkongas | Kalnų Karabachas | Laisvasis Kašmyras | Makao | Pietų Osetija | Tamil Elamas | Turkų Kipras | Vakarų Krantas
