Juodoji zylė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Juodoji zylė
Juodoji zylė
Juodoji zylė (Parus ater)
Apsaugos būklė
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Zyliniai
(Wikispecies-logo.svg Paridae)
Gentis: Zylės
(Wikispecies-logo.svg Parus)
Rūšis: Juodoji zylė
(Wikispecies-logo.svg Parus ater)
Mokslinis pavadinimas
Parus ater
Linnaeus, 1758

Juodoji zylė (lot. Parus ater, angl. Coal Tit, vok. Tannenmeise) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodoji zylė gerokai mažesnė už naminį žvirblį. Ją lengva pažinti iš didelės dėmės ant sprando. Patino ir patelės galva juoda, žvilganti. Skruostai ir dėmė pakaušyje balti. Nugarinė dalis melsvai pilka. Uodega tamsiai pilka. Sparnai rusvai pilki su dviem baltomis juostelėmis. Gerklė juoda. Kūno apatinė pusė balsva, šonai rusvo atspalvio. Snapas juodas. Kojos tamsiai pilkos. Rainelė tamsiai ruda. Jauniklių dėmė ant sprando ir apatinė kūno dalis nešvariai balsva, juoda spalva blanki. Tik išsiritusių jauniklių galva bei nugara apaugusi pilkais pūkais.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arealas pertrauktas. Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Obės žemupį, Lenos aukštupį. Pietuose arealas tęsiasi iki rytinio Mianmaro, Altajaus, Volgos vidurupio, Karpatų, Viduržemio jūros pakrantės. Izoliuotos arealo dalys yra pietryčių Kinijoje, Vidurinės Azijos, Irano kalnuose, Kryme, Libane, Šiaurės Amerikoje, įvairiose salose. Žiemoja paplitimo areale.

Lietuvoje veisimosi periodu retoka, pagausėja traukimo laikotarpiu.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdinga senesnių eglynų gyventoja. Aptinkama ir mišriuosiuose miškuose: juodalksnynuose, pušynuose, drebulynuose, beržynuose, kuriuose auga daug eglių. Rudenį ir žiemą klajoja po mišką būreliais kartu su zylėmis, lipučiais, nykštukais.

Lizdus krauna eglių, juodalksnių, beržų išpuvusiuose plyšiuose, uoksuose, kartais stuobriuose, uoksiniuose ir lentiniuose inkiluose. Paprastai renkasi žemai esančius uoksus. Vienoje dėtyje paprastai būna 8–10 kiaušinių, kurių svoris – maždaug po 1 gramą. Peri tik patelė, padėjusi paskutinį kiaušinį, apie 15 dienų. Perėdama nenoriai palieka lizdą. Trukdytoją gąsdina: staigiai aukštyn ištiesia kaklą, plasnoja sparnais ir šnypšdama pašoka. Išsiritusius jauniklius maitina abu porelės nariai. Lizde zyliukai išbūna apie 18 dienų. Paprastai per metus išvedamos dvi vados.

Minta vabzdžių kiaušinėliais, vikšrais, eglių ir pušų sėklomis. Labai šaltomis žiemomis ir spygliuočių nederliaus metais juodųjų zylių sumažėja. Vasarą jų skaičių riboja tinkamų perėti vietų trūkumas, todėl kertant miškus svarbu palikti medžius su uoksais, nes šios zylės retai peri dirbtiniuose inkiluose.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Parus ater“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2011-10-29. 
  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.