Londono metropolitenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Londono metropolitenas
Informacija
Linijų skaičius11
Stotelių skaičius272
Keleivių per dieną5 mln.
TinklalapisTube
Eksploatacija
Pradėta eksploatuoti1863 m. sausio 10 d. (1863-01-10)
OperatoriusLondono transportas
Techninė informacija
Sistemos ilgis402 km
Geležinkelio vėžės1435 mm
Elektrifikacija630–750 V DC
Vidutinis greitis33 km/h
Sistemos žemėlapis
Vikiteka Vikiteka: Londono metropolitenas

Londono metropolitenas (angl. London Underground, dar vadinamas tiesiog the Underground ar the Tube) – Jungtinės Karalystės sostinę Didįjį Londoną ir dalį Bakingamšyro, Esekso ir Hertfordšyro aptarnaujantis metropolitenas.[1]

Londono metropolitenas atidarytas dar 1863 m. sausio 10 d. ir buvo pirmasis pasaulyje metropolitenas.[2] Jį sudaro 11 linijų, 272 stotys, vidutiniškai per dieną pervežama apie 5 mln. keleivių.[3] Bendras linijų ilgis siekia 402 km, iš kurių 45 % yra po žeme.[4] Tai vienuolikta ilgiausia metropoliteno sistema pasaulyje ir antra Europoje po Maskvos metropoliteno. 2020-2021 m. metropolitenu naudojosi 296 mln. keleivių[5] ir pagal šį rodiklį tai vienas judriausių metropolitenų Europoje. Dabartinis operatorius – „Londono transportas“. 2015 m. 92 % išlaidų padengė iš keleivių surinkti bilietų mokesčiai.[6] Londono metropolitenas inicijavo projektą iki 2025 metų paleisti 94 naujos kartos traukinius (NTfL), kurie bus pagaminti kompanijos Siemens.[7]

Linijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavadinimas[8] Atidarymo
metai
Ilgis Stočių skaičius Traukinys Lokomotyvų
skaičius
Vidutinis savaitinis užimtumas (2017 m.) [9]
Bakerlu linija 1906 23.2 km 25 1972 Stock 7 401 123
Centrinė linija 1900 74.0 km 49 1992 Stock 8 1 021 084
Apvalioji linija 1871 27.2 km 36 S7 Stock[10] 7 257 391
Rajoninė linija 1868 64.0 km 60 S7 Stock 7 842 991
Hamersmitoro ir Sičio linija 1864 25.5 km 29 S7 Stock 7 231 193
Jubiliejaus linija 1979 36.2 km 27 1996 Stock 7 999 561
Metropoliteno linija 1863 66.7 km 34 S8 Stock 8 352 464
Šiaurinė linija 1890 58.0 km 52 1995 Stock 6 1 123 342
Pikadili linija 1906 71.0 km 53 1973 Stock 6 710 647
Viktorijos linija 1968 21.0 km 16 2009 Stock 8 955 823
Vaterlu ir Sičio linija 1898 2.5 km 2 1992 Stock 4 59 492

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „An overview of the British rail industry“ (PDF). Office of Rail and Road. 2014-12-19. Nuoroda tikrinta 2017-01-05.
  2. Lee, Charles E (1973). The Metropolitan LIne. London: London Transport. p. 7. ISBN 0-85329 033 4.
  3. „Daily Ridership“. Transport for London.
  4. Attwooll, Jolyon (2015-08-05). „London Underground: 150 fascinating Tube facts“. The Daily Telegraph. London. Suarchyvuota iš originalo 2022-01-11.
  5. „Annual Report and Statement of Accounts“ (PDF). Transport for London. 2021-07-28. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-11-03. Nuoroda tikrinta 2021-09-14.
  6. „Annual Report and Statement of Accounts 2011/12“ (PDF). Londono transportas. pp. 98, 100. Nuoroda tikrinta 2015-10-25. „Fares revenue on LU was £2,410m... Operating expenditure on the Underground increased to £2,630m“
  7. "Piccadilly line upgrade" (Viešas pranešimas), Londono transportas. Nuoroda tikrinta 2023-02-12
  8. London Underground. „Standard Tube Map“ (PDF). Transport for London. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 25 June 2017. Nuoroda tikrinta 1 December 2017.
  9. „Rolling Origin & Destination Survey (RODS)“. Suarchyvuotas originalas 4 November 2019. Nuoroda tikrinta 11 April 2019.
  10. „Commissioner's Report“ (PDF). Transport for London. 26 March 2014. pp. 3–4. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 10 October 2022. Nuoroda tikrinta 2 April 2014.