1908 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
IV Olimpinės žaidynės
Olympic games 1908 London.jpg
Sostinė Londonas, Jungtinė Karalystė
Valstybių skaičius 22
Sportininkų skaičius 2035
Rungčių kiekis 110 (22 sporto šakos)
Atidarymo ceremonija 1908 m. balandžio 27 d.
Uždarymo ceremonija 1908 m. spalio 31 d.
Atidarytomis paskelbė Eduardas VII

1908 metų vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos IV olimpinėmis žaidynėmis, vykusios 1908 m. balandžio 27 – spalio 31 dienomis Jungtinės Karalystės sostinėje Londone.

Žaidynės originaliai planuotos rengti Romoje, bet dėl 1906 m. Vezuvijaus išsiveržimo padarinių žaidynės perkeltos į Londoną. Žaidynės įėjo į istoriją kaip ilgiausiai trukusi olimpiada - 187 dienos (6 mėnesiai ir 4 dienos). Palyginimai nuo 1988 m. dabartinės olimpinės žaidynės trunka 17-ą dienų.

Miesto rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėl teisės surengti 1908 m. olimpiadą varžėsi Roma, Londonas, Berlynas ir Milanas. 1904 m. Londone vykusiame Tarptautinio olimpinio komiteto susirinkime rengimo teisės paskirtos Romai.

1906 m. balandžio 7 d. Italijoje išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui buvo smarkiai nuniokotas Neapolio miestas. Italijos valdžia nusprendė panaikinti olimpinių žaidynių finansavimą ir pinigus skirti Neapolio atstatymui. Dėl šios priežasties TOK olimpinių žaidynių rengimą perkėlė į Londoną. Specialiai žaidynėms pastatytas White City stadionas su bėgimo takais ir baseinu bei platformomis viduryje, kuriame rengtos dauguma varžybų.

Atidarymo ceremonijos kontraversijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą žaidynėse dalyvavo Suomijos komanda. Kadangi šalis vis dar buvo Rusijos imperijos dalimi, sportininkai turėjo dalyvauti po Rusijos vėliava. Atidarymo ceremonijos metu Suomijos delegacija atsisakė nešti Rusijos vėliavą ir pražygiavo tuščiomis.

Olimpiados organizatoriai stadiono vėliavų bokštuose neiškabino Švedijos vėliavos. Dėl šios priežasties Švedijos delegacija atsisakė žygiuoti atidarymo ceremonijoje.

Šalių parado metu visoms delegacijoms liepta nulenkti vėliavą žygiuojant priešais karalių Eduardą VII. Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavnešys Ralph Rose atsisakė tokio gesto ir vienintelis nenulenkė JAV vėliavos. Vėliau JAV rinktinės atstovai pakomentavo, jog „ši vėliava nesilenks jokiems žemiškiems karaliams“.[1]

Varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1908 m. žaidynės tapo pirmosiomis, kuriose vyko žiemos sporto varžybos. Į programą įtrauktos keturios dailiojo čiuožimo rungtys.

Lengvosios atletikos atletikos estafetinio bėgimo auksą laimėjusios JAV rinktinės sudėtyje bėgo John Taylor, kuris tapo pirmuoju juodaodžiu pelniusiu olimpinį aukso medalį.

Vandens motorsporto varžybose įteikti tik aukso medaliai, kadangi varžybų finišą visose klasėse kirto tik po vieną valtį

Vyrų dviračių sporto treko sprinto rungtyje visi sportininkai nepasiekė finišo per 1 min 45 s limitą, tad medaliai šioje rungtyje nebuvo įteikti.

Maratonas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dorando Pietri finišas.
Dorando Pietri su karalienės įteikta taure.

Maratono originali 25-ių mylių distancija buvo prailginta iki 26-ių mylių jog startas galėtų būti duotas šalia Vindzoro pilies. Vėliau princesė Meri pareikalavo jog startas prasidėtu ties karališkojo vaikų kambario langais kas dar labiau prailgino bėgimo distanciją.[2] Galiausiai britų varžybų rengėjai pakeitė finišo liniją, jog sportininkai finišuotu priešais karalių Eduardą VII, pademonstruojant karališkosios šeimos svarbą. Dėl šių pakeitimų maratono trasa išaugo iki 26 mylių 385 jardų (arba 42,195 km). Nuo 1924 m. 42,195 km distancija tapo maratono standartu.[3]

Bėgimo metu italas Dorando Pietri išsiveržė į priekį. Įbėgęs į stadioną sportininkas buvo labai išsekęs ir pasuką ne į tą pusę. Teisėjams sustabdžius sportininką, jisai suklupo ant žemės. Teisėjai padėjo italui atsikelti ir toliau tęsti bėgimą finišo link. Sportininkas dėl nuovargio suklupo dar keturis kartus. Visais kartais jam atsitiesti padėjo stadione buvę teisėjai. Italas finišo liniją kirto pirmas ir tapo rungties nugalėtoju. JAV delegacija pateikė protestą dėl sportininkui suteiktos pagalbos ir pareikalavo, kad aukso medalis būtu perduotas antram finišo liniją kirtusiam amerikiečiui Johnny Hayes. Varžybų rengėjai patenkino protestą ir diskvalifikavo Italijos bėgiką Dorando Pietri. Sekančią dieną karalienė Aleksandra Danė motyvuodama jog sportininkas buvo diskvalifikuotas ne dėl savo kaltės įteikė jam paauksuotą sidabrinę taurę.

400 m bėgimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

400 m sprinto bėgimą laimėjo JAV bėgikas John Carpenter. Po finišo britų teisėjai sportininką diskvalifikavo. Toks sprendimas priimtas jog pagal britų lengvosios atletikos varžybų rengimo taisykles Carpenter įvykdė negalimą lenkimą ir trasos užkirtimą prieš anglų atstovą Wyndham Halswelle. Pagal JAV lengvosios atletikos varžybų reglamentavimą toks manevras buvo legalu, bet kadangi varžybos vykdytos Jungtinėje Karalystėje amerikietis buvo diskvalifikuotas. Birtų teisėjai priėmė sprendimą vykdyti pakartotiną distancijos finalą. Protestuodami finale nepasirodė du amerikiečiai. Aukso medalis automatiškai įteiktas vieninteliam stadione pasirodžiusiam britų atstovui, o sidabro ir bronzos medaliai neįteikti.

Sporto šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1908 m. olimpinėse žaidynėse buvo rungiamasi 24 sporto šakose:

Šuolių į vandenį varžybose pirmą kartą vyko šuoliai nuo tramplino. Plaukimo varžybose į programą pirmą kartą įtrauktos 4 × 200 m laisvo stiliaus estafetės varžybos. Dviračių sporto varžybose pirmą kartą pasirodė važiavimo tandemu ir vyrų komandinio persekiojimo rungtys. Teniso varžybose pirmą kartą atskirai vykdytos lauko ir salės teniso varžybos.

Į žaidynes po pertraukos grižo polas, regbis ir buriavimas.

1908 m. į olimpinę programą pirmą kartą įtrauktos dailiojo čiuožimo, žolės riedulio, raketės, jau de paume ir vandens motorsporto varžybos.

Dalyvavusios šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suomija, Turkija ir Australazija debiutavo olimpinėse žaidynėse.

Medalių lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Valstybė Gold medal with cup.svg Silver medal with cup.svg Bronze medal with cup.svg Viso
1 Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR) 56 51 39 146
2 JAV JAV (USA) 23 12 12 47
3 Švedija Švedija (SWE) 8 6 11 25
4 Prancūzija Prancūzija (FRA) 5 5 9 19
5 Vokietija Vokietija (GER) 3 5 5 13
6 Vengrija Vengrija (HUN) 3 4 2 9
7 Kanada Kanada (CAN) 3 3 10 16
8 Norvegija Norvegija (NOR) 2 3 3 8
9 Italija Italija (ITA) 2 2 0 4
10 Belgija Belgija (BEL) 1 5 2 8

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka