Pietinis purplelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Streptopelia decaocto
Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto)
Pietinis purplelis (Streptopelia decaocto)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Karveliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Columbiformes)
Šeima: Karveliniai
(Wikispecies-logo.svg Columbidae)
Gentis: Purpleliai
(Wikispecies-logo.svg Streptopelia)
Rūšis: Pietinis purplelis
(Wikispecies-logo.svg Streptopelia decaocto)
Binomas
Streptopelia decaocto
Frivaldszky, 1838

Pietinis purplelis (lot. Streptopelia decaocto, angl. Eurasian Collared Dove) – karvelinių (Columbidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pietinis purplelis yra paprastojo purplelio dydžio. Skiriasi ilgesne uodega, vienspalve kūno viršutine puse ir juoda juostele ant kaklo. Patino ir patelės galva bei užpakalinė kaklo pusė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Kaklo užpakalinėje dalyje eina juoda skersinė juostelė baltu pakraščiu. Nugara, pečiai ir antuodegis rusvi. Pasmakrė ir gerklė balsvi. Pagurklis ir krūtinė šviesiai rausvi, pilkšvo atspalvio. Pilvas ir kūno šonai melsvai pilki, pauodegys tamsiai pilkas. Uodega ilga, gale su plačia balta juosta. Snapas juodas. Kojos raudonos. Rainelė raudona. Jaunikliai be juodos juostelės kaklo srityje, rusvesnių spalvų. Pūkinis apdaras gelsvai pilkas, oda tamsi. Snapas šviesesnės rožinės spalvos.

Pietinio purplelio ulbavimas

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrančių iki Korėjos pusiasalio. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltąją jūrą, Volgos vidurupį, Užkaukazę, Iraną, pietinę Turkmėniją, šiaurinį Afganistaną, pietines Himalajų priekalnes. Pietuose arealas tęsiasi iki okeaninių Azijos pakrančių, Viduržemio jūros. Žiemoja arealo ribose.

Sutinkamas visoje Lietuvos teritorijoje. Gausus kai kurių miestų želdiniuose.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikosi miestų ir stambesnių gyvenviečių želdiniuose: parkuose, skveruose, alėjose, kiemų ir gatvių želdiniuose, kapinėse, botanikos soduose. Dažnesni prie šiukšlynų, sąvartų. Balsas primena tūtavimą. Beveik ištisus metus gyvena poromis, būriuojasi tik žiemą ir prie maitinimosi vietų. Žiemoja paprastai gausesnėse lapuočių medžių grupėse: kaštonų, liepų, klevų, ąžuolų. Nakvoja susiglaudę po du. Per šalčius, pūgas glaudžiasi prie inkilų, stambių šakų, ieško užuovėjos.

Vienoje dėtyje paprastai būna 2 kiaušiniai, perimi abiejų paukščių maždaug 15 dienų. Jaunikliai lizde išbūna maždaug 19 dienų. Juos maitina abu tėvai. Pietiniai purpleliai per metus gali išauginti dvi arba tris vadas.

Maistą renka ant žemės. Lesa javų grūdus, kviečius, rugius, žirnius, piktžoles, maisto atliekas, vabzdžius, lervas ir kt.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.