Danielius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dama dama
Danielius (Dama dama), patinas
Danielius (Dama dama), patinas
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
(Wikispecies-logo.svg Ruminantia)
Šeima: Elniniai
(Wikispecies-logo.svg Cervidae)
Gentis: Dama
(Wikispecies-logo.svg Dama)
Rūšis: Danielius
(Wikispecies-logo.svg Dama dama)
Binomas
Dama dama
Linnaeus, 1758
Danieliaus paplitimo arelas
Danieliaus paplitimo arelas:
1.Ruda spalva - tai pirmykštis, natūralus paplitimo arealas
2.Raudona spalva - tai galimai pirmykštis,
natūralus paplitimo arealas
3.Violetinė spalva - tai įvairiais istorijos periodais
nuo ankstyvųjų amžių iki 1900 metų,
žmonijos išplatinta rūšis į naujus Europos regionus.
4.Žalia spalva - regionai, kuriuose
naujaisiais laikais žmonija išplatino šią rūšį

Danielius (lot. Dama dama, angl. Fallow Deer, vok. Damhirsch, pranc. Daim, it. Daino, gr. Πλατώνι, turk. Alageyik, pers. گوزن زرد اروپایی) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolis.

Paplitimas pasaulyje[taisyti | redaguoti kodą]

Paskutinio tarpledynmečio šiltu periodu, danieliai buvo natūraliai išplitę gana didelėje Europos žemyno teritorijoje. Nuo holoceno laikotarpio pradžios jų populiacijos natūralaus išplitimo teritorija sumažėjo ir išliko tik Mažojoje Azijoje bei Artimuosiuose Rytuose. Romos imperijos laikais, romėnai juos išplatino vakarų ir centrinėje Europoje. Naujaisiais amžiais buvo introdukuoti į dar tolimesnius Europos arealus bei kitus žemynus – Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Afrikos Respubliką.

Paplitimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje danieliai nėra natūraliai išplitusi rūšis. Jie buvo įvežti į mūsų šalies teritoriją ankstyvais istoriniais amžiais ir gyveno iki XVI a., bet vėliau jų populiacija išnyko. XVII a.-XIX a. buvo auginami kai kurių dvarų parkuose. Tarybiniais metais danieliai vėl bandyti reintrodukuoti Lietuvoje ir buvo atvežti iš VDR, Čekoslovakijos, Vengrijos[1]. 1976–1977 m. į Lietuvą atvežta apie 90 danielių, kurie iš pradžių laikyti voljeruose, vėliau dalis paleista į laisvę, į miškus.

Lietuvoje retas, negausiai aptinkamas tik ten, kur buvo paleistas į laisvę. Vis dažniau auginamas aptvaruose. 2006 m. gyveno apie 580 danielių.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Patinas su augančiais ragais ir keturios patelės

70-125 kg svorio, lieknas, panašus į taurųjį elnią, tik mažesnis ir su baltomis apvaliomis dėmėmis kūno šonuose. Išilgai nugaros – ryški juosva juosta, nusitęsianti per uodegą. Veidrodėlis (beformė balta dėmė, esanti ant užpakalio) ryškesnis nei tauriųjų elnių, su juosvų ar juosvai rudų plaukų juosta pakraščiuose. Uodega ilgesnė nei tauriųjų elnių, su išilgine juoda juosta. Kailio spalva vasarą – rusva ar gelsvai rusva, žiemą – pilkai rusva. Yra baltų ir juosvų danielių. Patinai truputį stambesni. Jų ragai – su mentėmis viršutinėje dalyje.

Ragai[taisyti | redaguoti kodą]

Jaunikliai danieliai pirmuosius ragus užaugina kitų metų gegužės-birželio mėnesiais, liepą-rugpjūtį nuo jų nusitrina odelė. Pirmieji ragai yra kriaušės formos, storu pamatu, staigiai smailėjančia viršūne. Storas, kriaušės formos rago pamatas skiriasi nuo tauriojo elnio pirmųjų ragų, kurie yra ploni, pieštuko formos. Suaugę patinai ragus meta balandžio-gegužės mėnesiais, birželio mėnesį pradeda augti nauji ragai, kuriuos danieliai nusivalo rugpjūtį-rugsėjo pradžioje.

Porūšiai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Europos danielius (Dama dama dama). Šis porūšis introdukuotas Lietuvoje bei aprašytas šiame straipsnyje.
  • Persijos danielius (Dama dama mesopotamica). Tarp zoologų nėra vieningos nuomonės dėl Persijos danieliaus statuso. Vieni jį laiko porūšiu (Dama dama mesopotamica), kiti atskira rūšimi (Dama mesopotamica). Persijos danieliai yra stambiausi tarp visų kitų danielių populiacijų.

Iki XIX amžiaus vidurio, persijos danieliai buvo natūraliai paplitę Irane, Kurdistane, Irake, Palestinoje, Jordanijoje, Izraelyje, Libane, Syrijoje. Bet iki 1875 m. daugelyje šių šalių išnyko ir išliko tik pietvakarių bei vakarų Irane.

Ekologija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvena mišriuose eglės ir lapuočių miškuose su tankiu krūmų traku ir gausia žoline augalija. Danieliai, kaip ir taurieji elniai, skirtingais metų laikais sudaro įvairius būrius. Žiemą patinai gyvena atskirai, patelės ir jaunikliai- dažniausiai mišriuose būriuose. Veiklūs ištisus metus.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Minta augaliniu maistu: medžių ir krūmų šakelėmis, ūgliais, žieve (išskyrus alksnius ir beržus), žolėmis ir lauko kultūromis. Taip pat grybais.

Priešai[taisyti | redaguoti kodą]

Vilkai, lūšys, valkataujantys šunys.

Veisimasis[taisyti | redaguoti kodą]

Poruojasi rugsėjo-spalio mėnesiais. Nėštumas- 7,5-8 mėnesiai. Jaunikliai (1, rečiau 2) atsivedami gegužės-birželio mėnesiais. Gyvena maždaug iki 15 metų.

Veiklos žymės[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ragais nutrinti medžiai;
  • Nugraužti medelių kamienai, nukandžiotos šakelės;
  • Išminti takai;
  • Iškapstyti ar išgulėti žolėje guoliai;
  • Krūvelės išmatų;
  • Pėdos sniege, minkštoje žemėje.

Svarba žmogui[taisyti | redaguoti kodą]

Medžiojamas gyvūnas. Medžioklės sezono Lietuvoje metu patinai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., patelės ir jaunikliai nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 2005–2006 m. sumedžioti 7 danieliai, 2009–2010 m. – 49[2].

Kadangi Lietuvoje laisvėje gyvena negausiai, ši rūšis didesnės įtakos miško ir laukų ekosistemoms nedaro.

Iš numestų ragų gaminami papuošalai, sagės, peilių kotai, dekoratyviniai baldai.

Papildomai skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Danielius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 381 psl.
  2. Žvėrių ir paukščių, sumedžiotų iki 2010 m. balandžio 1 d. apskaita (2009–2010 m. medžioklės sezonas)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka