Kalvarija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
10:10, 17 balandžio 2012 versija, sukurta Luckas-bot (Aptarimas | indėlis) (r2.7.1) (robotas Pridedama: zh:卡爾瓦里亞)
Jump to navigation Jump to search
Kalvarija
   80px   
Kalwaria-Synagoga Chłodna.JPG
Kalvarijos sinagoga

Kalvarija
54°24′50″ š. pl. 23°13′30″ r. ilg. / 54.41389°š. pl. 23.22500°r. ilg. / 54.41389; 23.22500 (Kalvarija)Koordinatės: 54°24′50″ š. pl. 23°13′30″ r. ilg. / 54.41389°š. pl. 23.22500°r. ilg. / 54.41389; 23.22500 (Kalvarija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis: Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė: Kalvarijos savivaldybė Kalvarijos savivaldybė
Gyventojų (2010): 4 908
Altitudė: 136 m
Pašto kodas: LT-69030
Commons-logo.svg Vikiteka: KalvarijaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Kalvarijà
Kilmininkas: Kalvarìjos
Naudininkas: Kalvarìjai
Galininkas: Kalvarìją
Įnagininkas: Kalvarijà
Vietininkas: Kalvarìjoje

Kalvarija – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas.

Stovi Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1840 m.), sinagogų kompleksas, Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia paštas (LT-69030). Šalia miesto veikė Kalvarijos-Budzisko pasienio punktas.

Geografija

Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, altitudė 115–123 m virš jūros lygio, Šešupės slėnyje ir terasose. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Per Šešupę nutiesti 6 tiltai ir tilteliai. Yra molio telkinys. Kalvarijos geležinkelio stotis yra Jungėnuose, 4 km link Marijampolės.

Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Už 2 km į pietus telkšo Orija.

Istorija

Miestelis pažymėtas (Kalwari) Alvin Jewett Johnson 1864 m. išleistame žemėlapyje

Gyvenvietė nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1705 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir herbą. 1715 m. Kalvarija gavo savivaldos teisę, o 1791 m. – miesto teises. Prieš 1782 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla.

1821 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 m. – Kalvarijos cerkvė. 1841 m. atidaryta amatų mokykla, 1863 m. – ligoninė. XIX a. pradžioje pro Kalvariją nutiestas plentas Sankt PeterburgasVaršuva, prie jo apie 18201825 m. pastatyta pašto stotis, išlikusi iki šių dienų. Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas.

Kalvarijoje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kun. Adomas Grinevičius, spaudą platino Juozas Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti knygnešiai. Būdama prie Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija XIX a. sparčiai plėtėsi. 1880 m. įkurtas šerių valymo fabrikas, vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911 m.). XX a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 m. įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 m. prie jo veikė pradžios mokykla, 1910 m. – biblioteka-skaitykla. 19121914 m. veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos „Gabija“ skyrius. 1915 m. Kalvarija sudegė. Po Pirmojo pasaulinio karo veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 m. iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė.

1920 m. rugsėjo 16 d. Kalvarijoje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl teritorinių klausimų, tačiau greitai nutrūkusios dėl to, kad Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti Suvalkų apskrities ir Augustavo apskrities užgrobimo.

Kalvarija labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė vilnos verpimo fabrikas „Orija“ (nuo 1956 m.), pieno miltelių fabrikai, žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, maisto pramonės technikumas. [2]

1991 m. patvirtintas dabartinis Kalvarijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951919 m. Kalvarijos valsčiaus centras Kalvarijos apskrities centras
19191948 m. Marijampolės apskritis
19481950 m. Kalvarijos apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Kalvarijos apylinkės centras Kalvarijos rajono centras Kauno sritis
19531962 m.
19621989 m. Kapsuko rajonas
19891995 m. Marijampolės rajonas
19951999 m. Kalvarijos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė Marijampolės apskritis
nuo 1999 m. Kalvarijos savivaldybės centras


Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad apie 1655 m. į šias vietas atsikėlęs pabėgėlis Trobius su šeima ir įkūręs sodybą. Vėliau atsirado daugiau gyventojų, todėl kaimas ir pavadintas Trobiais.

Vėliau, ~1700 m. nusistovėjo Kalvarijos pavadinimas. Jis yra kilęs iš kalvos, esančios Jeruzalėje, vardo. Toje kalvoje buvo šventosios katalikų vietos, kryžiaus keliai su kulto pastatais, koplyčiomis. Vėliau panašių vietų atsirado daug kur Europoje, taip pat ir Lietuvoje (ŽemaitijojeŽemaičių Kalvarija), nors kodėl Trobiai pavadinti Kalvarija, nėra aišku.

Architektūra

Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Kalvarijos senamiesčio spindulinis planas susiklostė iki XIX a. vidurio. Centras, sutvarkytas pagal 1892 m. planą, yra urbanistikos paminklas (75 ha). Prie aikštės yra:

Švietimas ir kultūra

Nuo 1997 m. leidžiamas laikraštis „Kalvarijos kronika“. Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“.

Ekonomika

Pramonės svarbiausios šakos – maisto (pieno, miltų, duonos ir pyrago gaminių), medienos apdirbimo pramonė. Maisto pramonės didžiausios bendrovės – „Kratonas“, „Šaltekšnis“, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos cechas.

Sportas

Susisiekimas

Kalvarijos pagrindiniai keliai  200  KalvarijaGražiškiaiVištytis  ir  131  AlytusSimnasKalvarija , taip pat aplinkkelis  A5  KaunasMarijampolėSuvalkai , kuris yra dalis europinio kelio E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha .

Gyventojai

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2005 m.
1827 m. 1895 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.
5 438 11 049 9 378 4 529 4 698 5 622
1974 m.[4] 1976 m.[5] 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m.
5 800 5 700 5 879 5 701 5 090 5 066
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės

Kalvarijoje gimė:

Kalvarijos kapinėse palaidoti:

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Кальварiя. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 14 (27) : Калака — Кардам. С.-Петербургъ, 1895., 99 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Kalvarija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 239 psl.
  3. Kalvarija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 32 psl.
  4. KalvarijaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 225 psl.
  5. Kalvarija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 191 psl.
  • J. Reitelaitis. Kalvarija. Roma, 1968 m.
  • Kalvarijos krašto senieji amatai: račiai, rimoriai, kalviai (sud. Asta Jankeliūnienė). – Marijampolė: Piko valanda, 2008. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-642-81-7
  • Kalvarija. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 169 psl.

Nuorodos