Suvalkų apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Suvalkų apskritis
lenk. Powiat suwalski
Suvalkų apskrities vėliava Suvalkų apskrities herbas
(Detaliau) (Detaliau)
POL powiat suwalski map.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centras: Suvalkai
Seniūnas: Szczepan Ołdakowski
Gyventojų (): 35 113
Plotas: 1 307,31 km²
Tankumas (): 27 žm./km²
Pašto kodas: 16-400
Tinklalapis: www.powiat.suwalski.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: Suvalkų apskritisVikiteka
Apie Suvalkų gubernijos apskritį žr. Suvalkų ujezdas;
Apie 1919–1945 m. egzistavusią apskritį žr. Suvalkų apskritis (1919-1945).
Apskrities administracinis suskirstymas

Suvalkų apskritis (lenk. powiat Suwalski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Apskrities centras – Suvalkai. Apskritį sudaro 9 valsčiai: Bakalariavos, Pilypavo, Jeleniavo, Prieraslio, Račkų, Rūtelės, Suvalkų, Šipliškės, Vižainio. Apskritis ribojasi su Alėckos, Augustavo, Geldapės, Luko, Seinų apskritimis, Suvalkų miestu ir Lietuva.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. apskrities žemės priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. 1656 m. apskrities teritorijoje netoli Pilypavo kaimo įvyko Pilypavo mūšis tarp Lietuvos ir Švedijos-Brandenburgo kariuomenių. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671915 m. Suvalkų gubernijai.

Nuo 1915 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai, 19151916 ir 1918 m. Oberosto Suvalkų, 1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917 m. kovą – 1918 m. sausį Lietuvos sričiai.

19191920 m. apskrityje būta Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių susidūrimų. Per apskritį ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinės linijos. 1923 m. linija beveik visą apskritį (su Suvalkų miestu) priskyrė Lenkijai. Lietuvai atiteko nedidelė šiaurinė buvusios Suvalkų apskrities dalis. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį apskritis buvo priskirta Lietuvos Respublikai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje buvo šie jau dabar nebegzistuojantys valsčiai: Dauspudos valsčius, Senojo Palivarko valsčius, Senosios Ančios valsčius ir Vižgurių valsčius. 19391945 m. priklausė Trečiajam reichui. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19751999 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. 2003 m. vasario 26 d. sukurtas Suvalkų apskrities herbas. XXI a. pradžioje sukurta Suvalkų apskrities vėliava.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Bendrai 35113 100% 17193 49,00% 17920 51,00%
Miestai 0 0% 0 0% 0 0%
Kaimai 35113 100% 17193 49,00% 17920 51,00%

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiantis garsaus Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, signataro Petro Klimo surinktais duomenimis, 1889 m. apskrityje lietuviškai dar šnekėję apie 60% apskrities gyventojų.[1]

Pagal 1897 m. atliktą gyventojų surašymą, apskrities gyventojų tautinė sudėtis atrodė taip: lenkai 66,8% (62 076), žydai 11,3% (10 468), lietuviai 8,5% (7877), rusai 7,9% (7309), ir vokiečiai 4,3% (3974).[2] 1897 metais apskrityje gyveno 92 910 žmonės, o plotas buvo 1498 km². 1914 metais apskrityje gyveno 115 800 žmonių, o plotas buvo 1498 km². 1917 metais apskrityje gyveno 63 410 žmonių, o plotas buvo 1530 km².

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atlikto gyventojų surašymo duomenis apskrityje gyveno 70 412 žmonių, o tautinė sudėtis buvo tokia: 60 754 (86,3%) lenkų, 5400 (7,7%) žydų, 2570 (3,6%) lietuvių, 1013 (1,4%) vokiečių, 641 (0,9%) rusų, 24 gudai, 4 rusėnai, 1 belgas, 1 prancūzas, 1 graikas ir 1 latvis.[3]

Pagal 1921 m. surašymą apskrities religinė sudėtis buvo tokia: 54 710 (77,7%) katalikai, 7244 (10,3%) judėjai, 5822 (8,3%) protestantai, 1736 (8,8%) sentikiai, 427 (0,6%) stačiatikiai, 226 (0,3%) marijavitai, 12 graikų katalikų ir 2 be religijos.[4] Apskrityje yra Pilypavo dekanatas, Suvalkų Šv. Dvasios dekanatas, Suvalkų Dievo gailestingumo dekanatas ir Suvalkų Šv. Benedikto ir Romualdo dekanatas.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis yra suskirstyta į 9 valsčius:

Valsčius Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Valsčiaus centras
Suvalkų valsčius 264,8 6 388 Suvalkai *
Račkų valsčius 142,3 6 137 Račkos
Pilypavo valsčius 150,4 4 478 Pilypavas
Šipliškės valsčius 156,6 4 008 Šipliškė
Prieraslio valsčius 123,8 3 095 Prieraslis
Bakalariavos valsčius 123,0 3 053 Bakalariava
Jeleniavo valsčius 131,8 3 018 Jeleniavas
Vižainio valsčius 122,6 2 672 Vižainis
Rūtelės valsčius 92,3 2 287 Rūtelė
* nepriklauso valsčiui

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per apskritį eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija, Alėckos-Suvalkų geležinkelio linija, Mockavos-Suvalkų geležinkelio linija ir planuojama Rail Baltica linija. Taip pat eina keliai: Vaivadijos kelias Nr.DW651, Vaivadijos kelias Nr.DW652, Vaivadijos kelias Nr.DW653, Vaivadijos kelias Nr.DW655 ir Vaivadijos kelias Nr.DW664 ir Via Baltica kelias.

Apskrities gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gamtos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje yra Vygrių nacionalinis parkas, Suvalkų kraštovaizdžio parkas bei Jotvingių pilkapio, Lapūkavo riedulių ir Ančios ežero draustiniai.

Upės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskrityje teka Blindės, Juodosios Ančios, Potopkos, Rospudos, Ščeberkos, Šelmentos, Šešupės, Vaiponės, Vėtrėlaužos, Vizgos, Vygros ir Vyžainos upės.


Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]