Sangrūda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Sangrūda
Sangrūdos seniūnija.JPG
Seniūnija

Sangrūda
Koordinatės 54°19′08″š. pl. 23°13′59″r. ilg. / 54.319°š. pl. 23.233°r. ilg. / 54.319; 23.233 (Sangrūda)Koordinatės: 54°19′08″š. pl. 23°13′59″r. ilg. / 54.319°š. pl. 23.233°r. ilg. / 54.319; 23.233 (Sangrūda)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Kalvarijos savivaldybės vėliava Kalvarijos savivaldybė
Seniūnija Sangrūdos seniūnija
Gyventojų skaičius 347 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: SangrūdaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sangrūdà
Kilmininkas: Sangrūdõs
Naudininkas: Sangrū̃dai
Galininkas: Sangrū̃dą
Įnagininkas: Sangrūdà
Vietininkas: Sangrūdojè

lenk. Sangruda[2]

Sangrūda – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, į pietus nuo Kalvarijos, prie kelio  2616  KalvarijaSangrūdaMockai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Netoliese yra Lietuvos ir Lenkijos siena. Kaime stovi medinė Sangrūdos Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1999 m.), Sangrūdos gimnazija, savivaldybės vaikų laikinosios globos namai, biblioteka, paštas (LT-69037).

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sangrūdos bažnytkaimis yra prie Gazdos upelio (kairysis Kirsnos – Šešupės šakos – intakas, 15 km ilgio). 26 km į šiaurės vakarus nuo Seinų, 10 km į pietus nuo Kalvarijos, tik 4 km nuo buvusios Lietuvos-Lenkijos administracinės linijos.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png KALVARIJA – 13 km
Raudeniškiai – 7 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Mockai – 4 km
Būdvietis – 9 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1738 m. minimas karališkasis Sangrūdos dvaras. Pirmą kartą Sangrūda minima 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose. Nuo senų laikų Sangrūda buvo gretimo Mockavos (Mockų) dvaro palivarkas. 1824 m. jo savininkas buvo rusų generolas Suvorovas. 1922 m. dvaras išdalintas, jo vietoje susikūrė kaimas.

Parapija Sangrūdoje atsirado dėl Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijos išvedimo. Po šių dviejų valstybių karo Punsko valsčius buvo padalintas į dvi dalis: pietinė su pačiu Punsku atiteko Lenkijai, šiaurinė – Lietuvai. Iš kaimų Lietuvos pusėje sudarytas Punsko valsčius su centru Sangrūdoje.

1923 m. jam priklausė 27 gyvenvietės, 450 ūkių ir 2907 gyventojai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191941 m. Punsko valsčiaus centras Seinų apskritis (Lietuva)
19411948 m. Lazdijų apskritis
19481950 m. Sangrūdos valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
19541962 m. Sangrūdos apylinkės centras Kalvarijos rajonas
19621995 m. Kapsuko (Marijampolės) rajonas
19951999 m. Sangrūdos seniūnijos centras Marijampolės rajono savivaldybė
1999 Kalvarijos savivaldybė


Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klebono iniciatyva kviečiami profesionalūs chorai, orkestrai ir atlikėjai, vyksta teatralizuoti vaidinimai Šv. Kalėdų bei Trijų Karalių švenčių progomis.

Minint 2000-uosius eucharistinius metus bendruomenėje organizuota savivaldybės vaikų ir jaunimo šventė „Dainuojanti ir šokanti jaunystė“. Ta proga labiausiai pasižymėjusiems kultūroje klebonas įsteigė sidabrinius atminimo ženklus. Bažnytinėje aplinkoje minimos ir valstybinės šventės, atliekant literatūrines – muzikines kompozicijas. Kultūrinėje veikloje dalyvauja Sangrūdos vidurinės mokyklos moksleiviai, Trumpalių bei Reketijos užkardų kariai, parapijiečiai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2011 m.
1970 m.sur.[3] 1986 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
216 375 411 347


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  3. Sangrūda. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 156 psl.
  4. Sangrūda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 622 psl.
  • Sangrūda. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 492 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]