Liubavas
- Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Liubavas (Vilnius).
 | ||
|---|---|---|
  Liubavas |
||
| Koordinatės | 54°22′01″š. pl. 23°02′10″r. ilg. / 54.367°š. pl. 23.036°r. ilg.Koordinatės: 54°22′01″š. pl. 23°02′10″r. ilg. / 54.367°š. pl. 23.036°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kalvarijos savivaldybė
| |
| Seniūnija | Liubavo seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 242 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
LiubavasVikiteka | |
Liubavas – kaimas Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietvakarius nuo Kalvarijos, 2 km nuo sienos su Lenkija. Pagrindinis kelias – 2615 Salaperaugis–Liubavas–Aleksandravas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Radialinio plano.
Stovi Liubavo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1956 m.), veikia Liubavo pagrindinė mokykla, biblioteka, medicinos punktas, laisvalaikio salė, paštas (LT-69044). Nepriklausomybės paminklas lenkų partizanų nužudytų lietuvių atminimui (pastatytas 1929 m., restauruotas 1988 m.).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Už kelių kilometrų į pietryčius teka Šešupė. Apylinkės kalvotos.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
KALVARIJA – 16 km Jurgežeriai – 11 km Juodeliai – 8 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Salaperaugis – 8 km | |||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XVIII a. pradžioje, priklausė Ldk valdų Kadariškių seniūnijai. Apie 1717 m. pastatyta koplyčia, 1744 m. suteikta savaitinio turgaus ir keturių prekymečių privilegija, 1770 m. pastatyta Liubavo bažnyčia, įkurta parapija. 1791 m. suteiktos miesto teisės ir Liubavo herbas. 1797 m. buvo 84 namai.
XIX a.–XX a. kartais vadintas kaimu, kartais – miesteliu. Per lietuviškos spaudos draudimą pro Liubavą buvo gabenamos draudžiamos knygos lietuvių kalba. 1905 m. gruodžio 11 d. valstiečiai užpuolė valsčiaus valdybą ir sunaikino dokumentus. 1907 m. įsteigta „Žiburio“, 1912 m. – Lietuvių katalikų blaivybės draugijų skyriai. Per pasaulinius karus Liubavas sudegė. 1919 m. rugsėjo mėn. – 1920 m. liepos mėn. Liubavą buvo užėmusi Lenkijos kariuomenė, vėliau jį kelis kartus puolė lenkų partizanai, kurie 1922 m. spalio 11 d. nužudė 5 lietuvių pareigūnus ir inteligentus.
Sovietų valdžia 1940–1953 m. į Sibirą ištrėmė 10 gyventojų. Po Antrojo pasaulinio karo Liubavo valsčiuje veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1951–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
1956 m. prie mūrinės kapinių koplyčios pristatytas medinis Liubavo bažnyčios priestatas. [3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XVIII a. pradžia | Kadariškių seniūnija | ? |
| 1861–1919 m. | Liubavo valsčiaus centras | ? |
| 1919–1948 m. | Marijampolės apskritis | |
| 1948–1950 m. | Kalvarijos apskritis | |
| 1950–1962 m. | Liubavo apylinkės centras | Kalvarijos rajonas |
| 1962–1995 m. | Kapsuko (Marijampolės) rajonas | |
| 1995– | Liubavo seniūnijos centras | Marijampolės rajono savivaldybė |
| 1999– | Kalvarijos savivaldybė | |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1797 m. | 1888 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 425 | 1 381 | 964 | 593 | 323 | 300 | ||
| 1979 m.sur. | 1980 m.[5] | 1986 m.[6] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 304 | 320 | 291 | 331 | 300 | 242 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apie 1913–1914 m. gyveno Jeronimas Jonas Pečkaitis (1885–1925), Liubavo Švč. Trejybės bažnyčios vikaras, nuo 1914 m. vienuolis pranciškonas, Lietuvos pranciškonų komisaras ir tretininkų direktorius, Lietuvos bitininkų draugijos ir pranciškonų žurnalo „Šv. Pranciškaus varpelis“ įkūrėjas.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lubowo Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom V, psl. 453 (lenk.)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Kazys Misius. Liubavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 494 psl.
- ↑ Liubavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 463 psl.
- ↑ Liubavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 66 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Liubavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 635-636 psl.
- Liubavas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 184 psl.