Agota Zigmantaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Agota Zigmantaitė
Gimė: 1855 m. rugsėjo mėn.
Ėgliabaliai, Kalvarijos vls.
Mirė: 1951 m. gegužės 27 d. (~96 metai)
Kalvarija
Veikla: knygnešė

Agota Zigmantaitė (1855 m. rugsėjo mėn. Ėgliabaliuose, Kalvarijos vls.1951 m. gegužės 27 d. Kalvarijoje) – tretininkė, knygnešė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Zigmantaitė gimė ūkininkų šeimoje. Nuo jaunystės iš tėviškės persikėlė gyventi į Kalvariją. Gyveno Roglienės namuose dabartinėje Vytauto gatvėje. Buvo tretininkė, kunigų pagalbininkė, mokė vaikus katekizmo ir poterių, daraktoriavo. Kalvarijoje gyveno kartu su kitomis aštuoniomis tretininkėmis.

Susipažinusi su lietuvių spaudos platinimo organizatoriumi kunigu Adomu Grinevičiumi, tapo jo patikima pagalbininke, užsitarnavo jo pasitikėjimą, net buvo vadinama „knygnešių motinėle“. Vikaraudamas Kalvarijoje, A. Grinevičius telkė Pietų Lietuvos knygnešius ir spaudos platintojus. 1891 m. A. Grinevičiui išvykus į kitą parapiją, o P. Mikolainiui pasitraukus į užsienį, spaudą A. Zigmantaitei atveždavo knygnešys Juozas Kancleris. Ji turėjo įrengtų slėptuvių Kalvarijoje ir pas aplinkinius ūkininkus. Kalvarijoje knygas slėpė dviejose vietose: pas banko sargą Karpavičių ir bažnyčioje po sakykla pastatytoje dėžėje, ant kurios stovėjo altorėliai, todėl niekas neatkėlė dangčio.

A. Zigmantaitė į draudžiamos spaudos platinimą įsitraukė nuo jaunų dienų. Kalvarijoje jai padėjo kartu gyvenusi Marijona Slavėnaitė ir kitos tretininkės. Spaudą gaudavo iš A. Grinevičiaus, P. Mikolainio ir kitų knygnešių. A. Grinevičiaus nurodytais adresais nešė spaudą į Punską: P. Kupstui, kunigams Škėmai, J. Dailydei, S. Norkui–Norkevičiui. Turėjo pažįstamų spaudos platintojų Liubave, Rudaminoje, Būdvietyje, Krosnoje ir kituose kaimuose. Čia jiems palikdavo atneštą spaudą. Prisimenama, kad knygnešė į krepšį su knygomis įsidėdavo ir katiną ar kitą gyvulėlį, kad nukreiptų žandarų dėmesį, kai būdavo sulaikoma kelyje. Policija įtarė ją platinant draudžiamą spaudą, todėl buvo atlikusi penkias kratas. Tik vieną kartą surado 20 maldaknygių, bet pavyko išsisukti. Nubausta areštu dviem paroms – už slaptą vaikų mokymą.

1938 m. paskirta 35 Lt knygnešės pensija. A. Zigmantaitės atminimas įamžintas Kaune, Knygnešių sienelėje prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • B. Kaluškevičius, K. Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas].- Vilnius: Diemedis, 2004, p. 536.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]