Kalvarijos valsčius

Kalvarijos valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kalvarija, Smėlynė (188?–1915)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
	Kalvarijos apskritis (XVIII a. pabaiga)

Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Kalvarijos apskritis (1867–1915)

Lietuva
	Marijampolės apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Marijampolės apskritis (1941–1944)

Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR	Marijampolės apskritis (1944–1948) Kalvarijos apskritis (1948–1950)

Kalvarijos valsčius (rus. гмина Кальварiя, lenk. gmina Kalwaria) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Kalvarija (carmečiu – Smėlynė).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius buvo įkurtas XVIII a. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (16 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923^[1]	116	3321	552
1949-01-01 (išsamiau)	257			16 apylinkių ^[2]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.^[3]
Akmenynai	Akmenynų apylinkė
Brazavas	Brazavo apylinkė
Jonai	Jonų apylinkė
Juodeliai	Juodelių apylinkė
Jurgežeriai	Jurgežerių apylinkė
Kalvarija	Kalvarijos apylinkė
Menkupiai	Menkupių apylinkė
Mikalauka	Mikalaukos apylinkė
Naujienėlė	Naujienėlės apylinkė
Pagrandai	Pagrandų apylinkė
Raudeniškiai	Raudeniškių apylinkė
Sūsninkai	Sūsninkų apylinkė
Šleinės	Šleinių apylinkė
Tabarauskai	Tabarauskų apylinkė
Trakėnai	Trakėnų apylinkė
Zapalimai	Zapalimų apylinkė
Iš viso:	16 apylinkių

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3321 žmonės:

Lietuviai – 93,9% (3120);
Vokiečiai – 4,27% (142);
Žydai – 1% (35);
Kiti – 0,7% (24).

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1889	Kušliškiai	Adolfas Klimas, žurnalistas	1985
1891	Sūsninkai	Jonas Dereškevičius, pedagogas, visuomenininkas	1988
1892	Brazavas	Magdalena Avietėnaitė, žurnalistė	1984
1903	Pasūduonys	Jurgis Dagilis, teisininkas, leidėjas	1941
1914	Tabarai	Ona Jaudegytė, gydytoja	2009
1915	Jurgežeriai	Vincas Jasiukevičius, statybų technologas	1991
1925	Kušliškiai	Justinas Bautrėnas, aktorius, režisierius
1926	Šaltieji Šaltiniai	Stasia Baltus, išeivijos veikėja
1928	Kampiniai	Jeronimas Čiuplys, kino dailininkas, scenografas	1999
1932	Trakėnai	Algimantas Vincas Kajackas, kunigas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 36–37

Aruodai.lt (gyvenvietės)

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[2] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 35

[3] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 36–37

[1]

[2]

[3]