Augustavo apskritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Augustavo apskritis
lenk. powiat Augustowski
POL powiat augustowski flag.svg POL Powiat augustowski COA.svg
POL powiat augustowski map.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Administracinis centras: Augustavas
Valsčių: 7
Seniūnas: Jarosław Szlaszyński
Gyventojų (2015): 59 252
Plotas: 1 658 km²
Tankumas (2015): 36 žm./km²
Tinklalapis: www.augustowski.home.pl/
Commons-logo.svg Vikiteka: Augustavo apskritisVikiteka
Apie 1840–1939 m. egzistavusią apskritį žr. Augustavo apskritis (1840-1939);
Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Augustavo rajonas.
Apskrities administracinis suskirstymas

Augustavo apskritis (lenk. powiat Augustowski) yra Palenkės vaivadijoje, Lenkijoje. Apskritį sudaro 7 valsčiai: Augustavo, Barglavo, Liepinės, Naujinės, Plaskų, Štabino ir Augustavo miestas. Apskritis įkurta 1999 m., po 1998 m. atliktos vietos savivaldos reformos.

Apskritis ribojasi su Grajevo, Monkų, Sokulkos, Seinų, Suvalkų apskritimis ir Gudija.[1] Administracinis centras ir didžiausias miestas apskrityje yra Augustavas. Vienintelis kitas miestas apskrityje yra Liepinė.

Apskrityje yra katalikų Augustavo Dievo Motinos Lenkijos karalienės dekanatas, Liepinės dekanatas ir Augustavo Šv. Apaštalo Bartalomiejaus dekanatas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. didelė dalis dabartinės apskrities žemių priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai. Nuo XVI a. iki geležinkelių nutiesimo per apskritį ėjo Stepono Batoro vandens kelias ir Apleistasis kelias. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui. Nuo 1815 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671915 m. Suvalkų gubernijai. Per 1831 m. sukilimą apskrities teritorijoje veikė I Augustavo kavalerijos pulkas. Per 1863 m. sukilimą apskrities teritorijoje veikė III Augustavo sukilėlių korpusas. Nuo 1915 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai.

Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį beveik visa dabartinės apskrities teritorija buvo priskirta Lietuvos Respublikai. 19191939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. Vienu ar kitu metu apskrityje egzistavo Pruskos ir Rudos-Pruskos valsčius. 19391941 m. iš apskrities sudarytas Augustavo rajonas, kuris priklausė Baltarusijos TSR. 19411945 m. priklausė Trečiajam reichui, įėjo į Suvalkų apskritį (Landkreis Sudauen) Gumbinės apygardoje. 1944 m. balandžio 20 d. įkurta rezistencinė Armijos Krajovos Augustavo apygarda.

1945 m. liepos mėnesį Raudonosios armijos ir NKVD būriai įvykdė operaciją, vadinamą Augustavo gaudynėmis, kurios metu buvo suiminėjami, žudomi ir tremiami vietiniai gyventojai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 19451975 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 19681973 m. apskrityje veikė Trojankos nusikaltėlių grupė. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2008 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Bendrai 58871 100% 30013 50,98% 28858 49,02%
Miestai 32855 100% 17365 52,85% 15490 47,15%
Kaimai 26016 100% 12648 48,62% 13368 51,38%

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atlikto gyventojų surašymo duomenis apskrityje gyveno 62 384 žmonės, o tautinė sudėtis buvo tokia:[2]

Religinė sudėtis buvo tokia:

  • Katalikai – 90,4% (56 400);
  • Judėjai – 6,5% (4 036);
  • Sentikiai – 1,5% (932);
  • Stačiatikiai – 1,1% (683);
  • Protestantai – 0,5% (289);
  • Kiti – 0,06% (40).

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apskritis sudaryta iš 7 valsčių:

Valsčius Rūšis Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Valsčiaus centras
Augustavas miesto 80,9 30 054
Augustavo valsčius kaimo 266,5 6 675 Augustavas *
Barglavo valsčius kaimo 187,6 5 783 Barglavas
Liepinės valsčius miesto-kaimo 184,4 5 660 Liepinė
Štabino valsčius kaimo 361,8 5 449 Štabinas
Naujinės valsčius kaimo 203,8 2 790 Naujinė
Plaskų valsčius kaimo 373,2 2 555 Plaskai
* nepriklauso valsčiui

Vietovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didelė dalis apskrities driekiasi Augustavo lygumoje, pietinėje dalyje glūdi dalis Sokulkos aukštumos ir Bebro upės žemuma, o vakaruose plyti Mozūrijos ežerynui priklausantis Elko ežerynas.

Simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augustavo apskrities herbas ir vėliava buvo sukurti 2001 metais. Jų simbolika turi atitinkamas reikšmes:

  • Auksinė kunigaikščio karūna vaizduoja Augustavo miesto herbą.
  • Mėlyna spalva simbolizuoja Augustavo krašto dangų ir gausybę apskrities ežerų.
  • Sidabrinė banga simbolizuoja Augustavo kanalą ir apskrities upes.
  • Žalia spalva simbolizuoja Augustavo apskrities miškų ir pievų platybes.[3][4]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelio fragmentas įvažiuojant į Augustavo miestą

Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionaliniai ir vietinės reikšmės keliai einantys per apskrities teritoriją:

Apskrityje yra 56 keliai, kurių bendras ilgis 453 kilometrai.[5] Šalia Augustavo miesto buvo suplanuotas statyti Augustavo aplinkelis, bet dėl galimo neigiamo poveikio aplinkai jis nebuvo pradėtas statyti.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per apskrities teritoriją eina Sokulkos-Suvalkų geležinkelio linija (Sokulka – Suvalkai). Traukiniai stoja: Ščepkuose, Bliznoje, Augustavo Porte, Augustave, Balinkoje, Jastšembnoje ir Ostrovių Bebre.

Apskrities gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vygrių ežeras ties Brizgelio kaimu (Vygrių nacionalinis parkas)

Apskrityje yra dalis Augustavo girios, Augustavo miškų bendrijos, Augustavo girininkijos ir Plaskų girininkijos. Apskrityje teka Bebro, Bliznos, Dumblės, Juodosios Ančios, Mėtos, Rospudos ir Ščeberkos upės bei Augustavo ir Bistros kanalai.

Gamtos apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Saugomos gamtos teritorijos Augustavo apskrityje (2009)[6]
Apsaugos forma Skaičius Ha km²  %
Nacionaliniai parkai 2 9 422,4 94,22 5,68%
Draustiniai 10 3 570,5 35,71 3,22%
Saugomos kraštovaizdžio teritorijos 4 101 380,0 1013,80 61,10%
Ekologinė sritis 16 37,3 0,37 0,02%
Kitos formos 3 603,3 36,03 2,17%
Iš viso 110 806,9 1108,07 66,76%

Augustavo apskrityje yra šie gamtos saugomi objektai:[7]

Nacionaliniai parkai:

  1. POL Biebrzański Park Narodowy LOGO.svg Bebro nacionalinis parkas
  2. LOGO WIGIERSKIEGO PARKU NARODOWEGO.svg Vygrių nacionalinis parkas

Saugomos kraštovaizdžio teritorijos:

  1. Bebro slėnis I (Dolina Biebrzy I);
  2. Rospudos slėnis (Dolina Rospudy);
  3. Raigardo ežerai (Jeziora Rajgrodzkie);
  4. Augustavo girios ir ežerai (Puszcza i Jeziora Augustowskie).
Perkučo draustinis

Draustiniai:

  1. Bžozovų Grondo draustinis;
  2. Glinkų draustinis;
  3. Kaleitų ežero draustinis;
  4. Kalino ežero draustinis;
  5. Kozi Rineko draustinis;
  6. Kurianskių Bagno draustinis;
  7. Malų Boreko draustinis;
  8. Perkučo draustinis;
  9. Senosios Rūdos draustinis;
  10. Starožino draustinis.

Taip pat yra 16 ekologinių ir virš 70 gamtos paminklų.

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augstavo Rospudas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]