Povilas Budrevičius
| Povilas Budrevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1892 m. sausio 23 d. Kalvarija |
| Mirė | 1956 m. sausio 31 d. (64 metai) Kaunas |
| Veikla | Lietuvos karinis veikėjas, Kariuomenės teismo pulkininkas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Povilas Budrevičius (1892 m. sausio 23 d. Kalvarija – 1956 m. sausio 31 d. Kaunas) – Lietuvos karinis veikėjas, Kariuomenės teismo pulkininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1916 m. baigė Tifliso karo mokyklą, 1924 m. baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą.
Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Grįžęs į Lietuvą, 1918 m. gruodžio mėn. – 1919 m. sausio mėn. Vyriausiojo tribunolo sekretoriaus padėjėjas. 1919 m. gegužės 8 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. Nuo 1919 m. liepos mėn. Armijos teismo sekretorius. Nuo 1923 m. spalio mėn. Kariuomenės teismo valstybės gynėjo padėjėjas, nuo 1927 m. gegužės mėn. Kariuomenės teismo nuolatinis narys brigados vado teisėmis. 1929 m. pulkininkas. Nuo 1930 m. balandžio mėn. nuolatinis karo teisėjas pulko vado teisėmis. 1934 m. liepos 5 d. – 1940 m. liepos 5 d. ir 1941-1944 m. Apeliacinių rūmų teisėjas.
TSRS vėl okupavus Lietuvą, 1945 m. kovo 10 d. suimtas, kalintas Kaune, 1945 m. liepos mėn. – 1946 m. gruodžio mėn. kalėjo Vorkutlage, (Komija). 1946 m. gruodžio mėn. NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti. 1947-1953 m. kalintas Karagandos lageryje (Kazachija). 1953 m. kovo mėn. paleistas, 1955 m. grįžo į Lietuvą.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1927 m. 2 rūšies Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Zabielskas. Povilas Budrevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 560 psl.