Liudvikas Jakimavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Liudvikas Jakimavičius (g. 1959 m. rugpjūčio 21 d. Kuliuose) – Lietuvos rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, 1991 m. Lietuvos muzikos akademijoje – scenaristų kursus. 19881990 m. vienas kultūros mėnraščio „Sietynas“ redaktorių. Dirbo žurnalo „Metai“ redakcijoje, nuo 1998 m. savaitraščio „7 meno dienos“ redakcijoje, Baltijos TV scenaristas bei režisierius, „Literatūra ir menas“ redakcijoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijai būdinga elegiškai ironiška intonacija, istorinių veikėjų ir dabarties susidūrimai, atskleidžiantys žmogaus trapumą ir negailestingą romantinės praeities modifikaciją dabartyje. Parašė pjesių („Milžino širdis“, „Gaisrininkų legendos“, „Revoliucijos lopšinės“, „Komunistinės nostalgijos“, pastatyta 19891990 m.), literatūros kritikos straipsnių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Milžino širdis: pjesė, 1985 m.
  • Gaisrininkų legendos: pjesė, 1989 m.
  • Kitoj miško pusėj: eilėraščiai. Vilnius, Vaga, 1989 m.
  • Medinė: eilėraščiai lietuvių ir anglų kalbomis. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001 m.
  • Dusenos: M. Šnipo darbų katalogas bendraautoris Mindaugas Šnipas. Vilnius, Ciklonas, 1998 m.
  • Sargo nuotykis: knyga vaikams. Vilnius, Alma littera, 2005 m.
  • Elio: eilėraščių apysaka. Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Donata MitaitėLiudvikas Jakimavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 476 psl.