Liudvikas Jakimavičius
| Liudvikas Jakimavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1959 m. rugpjūčio 21 d. Kuliai, Plungės rajonas |
| Mirė | 2022 m. rugpjūčio 1 d. (62 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rokantiškių kapinėse[1] |
| Veikla | rašytojas |
| Alma mater | 1985 m. Vilniaus universitetas |
Liudvikas Jakimavičius (1959 m. rugpjūčio 21 d. Kuliuose, Plungės rajone – 2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje[2][3]) – Lietuvos rašytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1985 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, 1991 m. Lietuvos muzikos akademijoje – scenaristų kursus.
1988–1990 m. vienas iš kultūros mėnraščio „Sietynas“ redaktorių. Dirbo žurnalo „Metai“ redakcijoje, nuo 1998 m. savaitraščio „7 meno dienos“ redakcijoje. 1998–2004 m. Baltijos TV scenaristas bei režisierius. 2004–2007 m. dirbo žurnalo „Literatūra ir menas“, 2007–2008 m. – „Verslo žinios“ redakcijoje. 2008–2011 m. dirbo Bernardinai.lt redakcijoje.[4]
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poezijai būdinga elegiškai ironiška intonacija, istorinių veikėjų ir dabarties susidūrimai, atskleidžiantys žmogaus trapumą ir negailestingą romantinės praeities modifikaciją dabartyje. Parašė pjesių („Milžino širdis“, „Gaisrininkų legendos“, „Revoliucijos lopšinės“, „Komunistinės nostalgijos“, pastatyta 1989–1990 m.), literatūros kritikos straipsnių.[5]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Milžino širdis: pjesė, 1985 m.
- Gaisrininkų legendos: pjesė, 1989 m.
- Kitoj miško pusėj: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989 m.
- Medinė: eilėraščiai lietuvių ir anglų kalbomis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001 m.
- Dusenos: M. Šnipo darbų katalogas bendraautoris Mindaugas Šnipas. – Vilnius: Ciklonas, 1998 m.
- Sargo nuotykis: knyga vaikams. – Vilnius: Alma littera, 2005 m.
- Elio: eilėraščių apysaka. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007 m.
- Lapė ir kaliošai: miniatiūros vaikams. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2008 m.
- Katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo: pasaka. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2009.
- Vamzdis: rašinėliai: esė. – Vilnius: Versus aureus, 2010 m.
- Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2010 m.
- Gaisrininkų legendos: epinė drama arba draminė epopėja. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2011 m.
- Vytuko Lietuva. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014 m.
- Paliktos paletės: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2021 m.[6]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2008 m. Lietuvos rašytojų sąjungos premija
- 2011 m. Juozo Tumo‑Vaižganto premija
- 2021 m. Vlado Šlaito premija
- 2022 m. Poezijos pavasario laureatas[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liudvikas Jakimavičius amžinojo poilsio atguls Rokantiškių kapinėse. Lrytas.lt. 2022-08-02. Nuoroda tikrinta 2022-08-02.
- ↑ 2,0 2,1 Donata Mitaitė. Liudvikas Jakimavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-20. Nuoroda tikrinta 2022-08-02.
- ↑ Mirė poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius. lrt.lt. 2022-08-01. Nuoroda tikrinta 2022-08-01.
- ↑ https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/liudvikas-jakimavicius/
- ↑ Donata Mitaitė. Liudvikas Jakimavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 476 psl.
- ↑ Jakimavičius Liudvikas | Lietuvos rašytojų sąjunga. rasytojai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-01.