Vilniaus senasis teatras
Koordinatės: 54°40′52″š. pl. 25°16′24″r. ilg. / 54.681047°š. pl. 25.273209°r. ilg.
Vilniaus senasis teatras (iki 2022 m. buv.[1][2] Lietuvos rusų dramos teatras) – dramos teatras, veikiantis Vilniaus centre, Jono Basanavičiaus gatvėje nr. 13.
Teatro trupėje yra 36 aktoriai[3]. Spektakliai statomi pagal klasikines ir šiuolaikines, užsienio ir lietuvių autorių pjeses, suaugusiems ir vaikams. Vaidinimai daugiausia vyksta rusiškai (kartais su lietuviškais surtitrais), bet būna ir lietuviškų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vilniaus senojo teatro trupė Vilniuje pradėjo veikti nuo 1864 m. gruodžio. Keletą sezonų (1894–1895 ir 1895–1896 m.) teatre vaidino didžioji rusų teatro aktorė Vera Komisarževskaja. Daug metų teatro pastatas buvo Jogailos gatvėje, o nuo 8 dešimtmečio vidurio kolektyvas persikėlė į istorinį buvusio Pohuliankos teatro pastatą. Tai seniausias teatro pastatas Lietuvoje, 2013 m. spalio mėn. šventęs 100 metų jubiliejų ir pirmasis pastatytas Lietuvoje šiam tikslui.
Pirmojo pasaulinio karo metais trupė iširo, o nuo 1946 metų rugsėjo 21 d. stacionarus teatras vėl pradėjo veikti.
2022 m. rugsėjo 13 d. Kultūros ministro įsakymu Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) pavadinimas pakeistas į Vilniaus Senojo teatro pavadinimą[4].
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Artiomas Inozemcevas
- Michailas Jevdokimovas
- 1988–1990 Vladimiras Jefremovas
- 1990–1992 Viačeslavas Kokorinas
- 1992–1999 Linas Marijus Zaikauskas
- 1999–2002 Vladimiras Tarasovas
- 2002–2008 Тatjana Rinkevičienė
- 2008–2018 Jonas Vaitkus
- 2018-dabar Olga Polevikova, aktorė ir scenos kalbos dėstytoja[5]
Repertuaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, teatre buvo rodomi:
- „Rusiškas romanas“ (Marius Ivaškevičius / rež. Oskaras Koršunovas),
- „Pigmalionas“ (George Bernard Shaw / rež. Linda Urbona),
- „Oskaras ir ponia Rožė“ (Eric-Emmanuel Schmitt / rež. Juliana Laikova),
- „Urodas“ (Marius von Mayenburg / rež. Aleksandras Špilevojus),
- „Vilkinė meilė“ (aut.ir rež. Mindaugas Valiukas),
- „Dviejų pasaulių viešbutis“ (Eric-Emmanuel Schmitt / rež. Sigitas Račkys),
- „Madam Rubinštein“ (John Misto / rež. Raimundas Banionis),
- „Eugenijus Oneginas“ (Aleksandras Puškinas / rež. Jonas Vaitkus),
- „Coliukė“ (Hans Christian Andersen / rež. Jurijus Ščiuckis),
- „Karalius Lyras“ (William Shakespeare / rež. Jonas Vaitkus),
- „Zoikos butas“ (Michailas Bulgakovas / rež. Rolandas Atkočiūnas),
- „Idiotas“ (Fiodoras Dostojevskis / rež. Agnius Jankevičius),
- „Ana Karenina“ (Levas Tolstojus / rež. Eduardas Mitnickis) ir kt.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Keičiamas Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimas Archyvuota kopija 2022-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Naujasis Rusų dramos teatro pavadinimas patinka ne visiems: ar taip nepažeminamas jo statusas? Archyvuota kopija 2022-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://rusudrama.lt/kurejai/trupe
- ↑ Lietuvos rusų dramos teatras tampa Vilniaus Senuoju teatru Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Archyvuota kopija 2022-10-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Išrinkta Lietuvos rusų dramos teatro vadovė
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Юкова И. К. Русский драматический театр Советской Литвы: Монография. — Вильнюс, Вага, 1988. ISBN 5-415-0081-X.
- Русский драматический театр // Литва. Краткая энциклопедия. — Вильнюс, 1989, Главная редакция энциклопедий.
- Танана М. Русский драматический театр Литвы 1946—1996. — Вильнюс, 1996. ISBN 9986-750-22-9.
