Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dusetų bažnyčia)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°44′37″š. pl. 25°50′17″r. ilg. / 55.74373°š. pl. 25.837959°r. ilg. / 55.74373; 25.837959

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia
Dusetu baznycia 3.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Zarasų
Savivaldybė Zarasų rajonas
Gyvenvietė Dusetos
Adresas K. Būgos g. 30
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1888 m.
Stilius neoromanika

Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia stovi Dusetose, Sartų ežero pietiniame krante. Neoromaninė, šiek tiek istoristinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia Dusetose pastatyta iki 1519 m. Jonas Radvila 1530 m. Dusetų parapijai dovanojo turto. Klebonas turėjo išlaikyti mokyklą, kurią Radvilai buvo įsteigę iki 1530 m. (XVIII a. pastatyta nauja, didesnė mokykla).

Dusetų dvaro grafai Emerencijana Pliaterienė ir Jonas Liudvikas Pliateris 1738 m. pastatė prieglaudą. Po 1740 m. pradėtos kurti parapinės draugijos.

Antroji medinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1744 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (fundatorius - J. L. Pliateris). Ji buvo kryžminio plano, dvibokštė, turėjo 6 altorius. Tuo metu pastatyta mūrinė varpinė, kurios pirmame aukšte įrengta koplyčia su altoriumi.

Apie 1767 m. klebonas Reminkevičius pastatė altariją.

Klebonas Antanas Petravičius, rėmęs 1863 m. sukilimą ir slaptai laidojęs žuvusius sukilėlius, ištremtas į Rusiją (1871 m. grįžo į Kuršą).

Vikarui Domininkui Korzickiui 1864 m. atimtas dvasininko titulas, jis ištremtas į Tomsko guberniją.

Apie 1870 m. Rusijos valdžia dalį parapijos katalikų (apie Vencavus, Antalieptę) vertė tapti stačiatikiais. Jiems religinius patarnavimus slapta teikdavo Dusetų kunigai. Klebonas Juozapas Rauka 1872 m. bažnyčioje panaikino dalį lenkiškų giedojimų, pamokslus sakė lietuviškai.

Mūrinė bažnyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klebono Antano Rumševičiaus (Dusetose nuo 1880 m.) rūpesčiu 18861888 m. pastatyta dabartinė plytų mūro bažnyčia.

19101914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Valdžia 1911 m. neleido steigti Dusetose bibliotekos - skaityklos (slapta parapinė biblioteka įsteigta apie 1890 m.). Bažnyčios varpai 1915 m. išvežti į Rusiją.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą klebonavęs kanauninkas Petras Strelčiūnas parašė parapijos istoriją (išspausdinta 1931 m.). Jo iniciatyva 1931 m. Vladas Čižauskas išdažė bažnyčią. Klebonaujant Juozapui Laurenčikui (1885–1960; 19491955 m. kalintas), 1939 m. pastatyta parapijos salė (1940 m. nusavinta). Po Antrojo pasaulinio karo Dusetose gyveno altarista Mykolas Bergenis (1888–1980), Solovkų ir Butyrkų kalinys (1933 m. grįžo į Lietuvą; palaidotas Dusetų bažnyčios šventoriuje).

Klebonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neoromaninė, šiek tiek istoristinė, stačiakampio plano, su aukštais bokštais. Vidus 3 navų, su skliautais. Yra trys plytiniai altoriai. Juose yra dalis senųjų Leonardo Gogelio skulptūrų. 1930 m. bažnyčią dekoravo Vladas Čižauskas iš Šiaulių. Dusetų bažnyčioje yra vienas istorinis (vargonai) ir penki dailės paminklai: centrinis altorius, sakykla, du kilnojami altorėliai ir paveikslas "Marija su kūdikiu". Vargonai buvo įrengti XIX a. pabaigoje, romantiniai. Meistras nežinomas, manoma, kad 1886 m. pastačius bažnyčią, vargonus įrengęs vokiečių meistras. Medinis centrinis altorius, įrengtas XIX a. 2-je pusėje, turi pereinamųjų iš baroko į klasicizmą stiliaus bruožų. Altorius dekoratyvus, pasižymintis architektūrinių formų ir jame esančių skulptūrų darna. Paveikslas "Marija su kūdikiu" nutapytas aliejiniais dažais ant drobės, užklijuotos ant medžio, su kalstyto metalo aptaisais, kurie dengia drabužius ir foną. Aptaisai sukurti XVIII a. pirmoje pusėje ir yra nevienalaikiai su tapytu kūriniu. 1746 m. grafai Pliateriai padovanojo juos Dusetų bažnyčiai.

Šventoriaus tvora akmenų mūro, su Kryžiaus kelio stočių koplytėlėmis. Kampe įmūryta 4,5 × 4,5 m varpinė (1744 m.; 13 m aukščio, barokinė, mūrinė, 4 aukštų, pirmajame aukšte buvo Šv. Kryžiaus koplyčia su altorumi).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]