Salakas

Šis straipsnis apie apie miestelį. Apie taip pat salaku vadinamą augalą skaitykite straipsnyje valgomoji salakpalmė.

Salakas

Koordinatės

55°34′41″N 26°07′59″E / 55.578°N 26.133°EKoordinatės: 55°34′41″N 26°07′59″E / 55.578°N 26.133°E

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė

Seniūnija

Salako seniūnija

Gyventojų skaičius

519 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

SalakasVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Sãlakas
Kilmininkas:	Sãlako
Naudininkas:	Sãlakui
Galininkas:	Sãlaką
Įnagininkas:	Sãlaku
Vietininkas:	Salakè

rus. Солоки^[2]^[3]

Salakas – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, šalia kelio 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas . Seniūnijos centras, Salako seniūnaitija.

Stovi tašytų akmenų Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (pastatyta 1906–1911 m.), veikia Salako pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-32007), bendruomenės centras. Stovi obeliskas su kario ir moters skulptūromis (5,31 m aukščio, pastatytas 1930 m. dominikonų vienuolyno ir bažnyčios vietoje, skulptorius M. Farbmann). Gražutės RP lankytojų centras, kuriame yra ir Salako krašto etnografinė ekspozicija, V. Žilinskienės „Jūrų muziejus“ (nors gyvenvietė nuo jūros nutolusi net 300 km). Pietiniame pakraštyje – totorių kapinės (vienintelės veikiančios musulmonų kapinės Aukštaitijoje). Nepriklausomybės paminklas (1930 m. pastatytas vaistininko Mačiaus lėšomis).

Koplytstulpis „Salakui 500 metų“

Salako prieigos

Yra žvyro telkinys. Į rytus nuo Salako telkšo ežeras Luodis, vakaruose – Gražutės regioninis parkas. Į šiaurę nuo Salako, Tiltiškėse, yra energetikos muziejus. Prie kelio į Degučius stovi dviaukštė Salako Šv. Jono Nepomuko koplyčia (nuo 1930 m., statė Petras Ivanauskas katalikų tiltų, žvejų ir skenduolių globėjui). Apylinkėse stūkso Kunigokalnis. Gamtos paminklas – Salako pušis, prie kurios Luodžių dvaro grafas įteikė žemės nuosavybės dokumentus keletui jo dvaro valstiečių (pušyje pakabintas kryžius su data). 3 km į vakarus nuo Salako miške stūkso Salako akmuo (arba Kurganų akmuo, Napoleono akmuo) su ženklais.

Miestelis garsėja Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salakas pavaizduotas XVII a. žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“. Išleido M.K.Radvila, 1613 m. (Fragmentas)

Aptiktas IX–XIII a. Salako pilkapynas. Pasakojama, kad miestelį įkūręs kunigaikštis Utenis. Kadaise šiose vietose buvo Lietuvos valdovų medžioklės centras. Salakas pirmąkart minimas 1387 m. Ldk Jogailos rašte, kuriuo dovanojamos žemės Vilniaus vyskupijai. XV–XVI a. priklausė Tauragnų pilies teritorijai.

1496 m. čia pastatyta pirmoji Salako bažnyčia, įkurta parapija. 1552 m. minimas miestelis, vėliau gavęs turgaus ir prekymečių privilegiją. XVII a. 2-ojoje pusėje Salako vaitystę sudarė miestelis, Salako dvaras, 18 kaimų, 20 viensėdijų (289 valakai žemės ir 581 valstietis). Šiaurės karo metu smarkiai degė. 1781 m. minima mokykla, kurioje tesimokė 4 vaikai.

XIX a. pradžioje pro Salaką keliavo II prancūzų armijos korpusas, bet Napoleonas čia nesilankė. Tuo metu čia veikė magazinas, iš kurio valstiečiai pristigę duonos ar sėklų galėjo gauti grūdus skolon.

XX a. tarpukariu už kelių kilometrų į rytus nuo Salako ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Sovietmečiu buvo „Aukštaičių krašto“ kolūkio centrinė gyvenvietė.

2004 m. patvirtintas Salako herbas, 2005 m. balandžio 4 d. Vyriausybės nutarimu suteiktas miestelio statusas, kuris buvo panaikintas po 1970 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1387 m.	Salako valsčiaus centras	?
1631–1649 m.	vaitystės centras	?
XIX a. 2-oji pusė – 1920 m.	Salako valsčiaus centras	?
1920–1950 m.	Salako valsčiaus centras	Zarasų apskritis
1950–1959 m.	Salako apylinkės centras	Dūkšto rajonas
1959–1995 m.	Salako apylinkės centras	Zarasų rajonas
1995–	Salako seniūnijos centras	Zarasų rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelis pavadintas buvusio Salako ežero (kuris, pastačius Antalieptės vandens jėgainę, įsiliejo į Duseto ežerą), vardu. Remiantis kita versija, gyvenvietė kadaise buvusi apsupta ežerų, tarsi saloje, todėl jos gyventojai vadinti salokais. Dar viena versija teigia, kad kadaise miestelis vadintas Sakalu, kadangi vietiniai medžiotojai auginę daug sakalų.