Salakas
Šis straipsnis apie apie miestelį. Apie taip pat salaku vadinamą augalą skaitykite straipsnyje valgomoji salakpalmė.
Salakas | ||
---|---|---|
![]() | ||
Koordinatės | 55°34′41″š. pl. 26°07′59″r. ilg. / 55.578°š. pl. 26.133°r. ilg.Koordinatės: 55°34′41″š. pl. 26°07′59″r. ilg. / 55.578°š. pl. 26.133°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Salako seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 519 (2011 m.) | |
![]() |
SalakasVikiteka | |
Salakas – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, šalia kelio 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas . Seniūnijos centras, Salako seniūnaitija.
Stovi tašytų akmenų Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (pastatyta 1906–1911 m.), veikia Salako pagrindinė mokykla, Zarasų meno mokyklos skyrius, biblioteka, paštas (LT-32007), bendruomenės centras. Stovi obeliskas su kario ir moters skulptūromis (5,31 m aukščio, pastatytas 1930 m. dominikonų vienuolyno ir bažnyčios vietoje, skulptorius M. Farbmann). Gražutės RP lankytojų centras, kuriame yra ir Salako krašto etnografinė ekspozicija, V. Žilinskienės „Jūrų muziejus“ (nors gyvenvietė nuo jūros nutolusi net 300 km). Pietiniame pakraštyje – totorių kapinės (vienintelės veikiančios musulmonų kapinės Aukštaitijoje). Nepriklausomybės paminklas (1930 m. pastatytas vaistininko Mačiaus lėšomis).
Yra žvyro telkinys. Į rytus nuo Salako telkšo ežeras Luodis, vakaruose – Gražutės regioninis parkas. Į šiaurę nuo Salako, Tiltiškėse, yra energetikos muziejus. Prie kelio į Degučius stovi dviaukštė Salako Šv. Jono Nepomuko koplyčia (nuo 1930 m., statė Petras Ivanauskas katalikų tiltų, žvejų ir skenduolių globėjui). Apylinkėse stūkso Kunigokalnis. Gamtos paminklas – Salako kūšis, prie kurios Luodžių dvaro grafas įteikė žemės nuosavybės dokumentus keletui jo dvaro valstiečių (pušyje pakabintas kryžius su data). 3 km į vakarus nuo Salako miške stūkso Salako akmuo (arba Kurganų akmuo, Napoleono akmuo) su ženklais.
Miestelis garsėja Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidais.
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aptiktas IX–XIII a. Salako pilkapynas. Pasakojama, kad miestelį įkūręs kunigaikštis Utenis. Kadaise šiose vietose buvo Lietuvos valdovų medžioklės centras. Salakas pirmąkart minimas 1387 m. Ldk Jogailos rašte, kuriuo dovanojamos žemės Vilniaus vyskupijai. XV–XVI a. priklausė Tauragnų pilies teritorijai.
1496 m. čia pastatyta pirmoji Salako bažnyčia, įkurta parapija. 1552 m. minimas miestelis, vėliau gavęs turgaus ir prekymečių privilegiją. XVII a. 2-ojoje pusėje Salako vaitystę sudarė miestelis, Salako dvaras, 18 kaimų, 20 viensėdijų (289 valakai žemės ir 581 valstietis). Šiaurės karo metu smarkiai degė. 1781 m. minima mokykla, kurioje tesimokė 4 vaikai.
XIX a. pradžioje pro Salaką keliavo II prancūzų armijos korpusas, bet Napoleonas čia nesilankė. Tuo metu čia veikė magazinas, iš kurio valstiečiai pristigę duonos ar sėklų galėjo gauti grūdus skolon.
XX a. tarpukariu už kelių kilometrų į rytus nuo Salako ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Sovietmečiu buvo „Aukštaičių krašto“ kolūkio centrinė gyvenvietė.
2004 m. patvirtintas Salako herbas, 2005 m. balandžio 4 d. Vyriausybės nutarimu suteiktas miestelio statusas, kuris buvo panaikintas po 1970 m.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1387 m. | Salako valsčiaus centras | ? |
1631–1649 m. | vaitystės centras | ? |
XIX a. 2-oji pusė – 1920 m. | Salako valsčiaus centras | ? |
1920–1950 m. | Zarasų apskritis | |
1950–1959 m. | Salako apylinkės centras | Dūkšto rajonas |
1959–1995 m. | Zarasų rajonas | |
1995– | Salako seniūnijos centras | Zarasų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelis pavadintas buvusio Salako ežero (kuris, pastačius Antalieptės vandens jėgainę, įsiliejo į Duseto ežerą), vardu. Remiantis kita versija, gyvenvietė kadaise buvusi apsupta ežerų, tarsi saloje, todėl jos gyventojai vadinti salokais. Dar viena versija teigia, kad kadaise miestelis vadintas Sakalu, kadangi vietiniai medžiotojai auginę daug sakalų.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m. | ||||||||
1868 m.*[2] | 1900 m.*[1] | 1970 m.sur.[4] | 1982 m.[5] | 1986 m.[6] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 083 | 2 380 | 595 | 680 | 679 | 604 | 519 | ||
| ||||||||
|
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Солоки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30А (60) : Слюз — София Палеолог. С.-Петербургъ, 1900., 805 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Солоки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 680 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Salakas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 148 psl.
- ↑ Salakas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 614 psl.
- ↑ Salakas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 613 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Salakas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 617 psl.
- Miestelio svetainė
- Salako istorija
- Miesteliai.lt
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
![]() |
Degučiai – 10 km Biržūnai – 4 km |
Šunelė - 18 km | Rūsteikiai – 12 km Smalvos - 24 km |
![]() | |||||||
Daugailiai – 25 km Vajasiškis – 13 km |
|
Dūkšteliai – 14 km DŪKŠTAS – 18 km | |||||||||
Švedriškė – 14 km | Kazitiškis – 18 km |