Lietuvos vietovardžiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Vandenvardinis vietovardis)
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos vietovardžių žodynas – didžiausias ir išsamiausias leidinys apie šalies vietovardžius

Lietuvos vietovardžiai – Lietuvos gyvenviečių, vandens telkinių, miškų ir kitų geografinių objektų, nusakančių vietovę, pavadinimai. 1991 m. įkurtas Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrius, be kita ko kaupiantis informaciją ir apie vietovardžius.

2018 m. birželio 14 d. Lietuvos seimas nutarė paskelbti 2019-uosius metus Vietovardžių metais.[1] 2019 m. sausio 16 d. vyriausybė patvirtino atitinkamų priemonių planą.[2]

Norminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos vietovardžių kalbinė šaka – toponimika – nagrinėjama nuo XX a. pradžios. Jos pradininku laikomas Kazimieras Būga,[3] vėliau aktyviai dirbo Antanas Salys.[4] XX a. 2-ojoje pusėje vietovardžių norminimą daugiausia atliko Aleksandras Vanagas. Lietuvių kalbos institute yra surinkta didelė vietovardžių kartoteka, kurios pagrindu rengiamas Lietuvos vietovardžių žodynas, kurio nuo 2008 m. išleisti 3 tomai (nuo A iki H raidės).[5] Žodynas remiasi 600 000 įrašų kartoteka.[6]

Pavadinimas Leidimo metai Leidykla Autoriai Apimtis ir turinys
III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I tomas, 372 psl. 1974 „Mintis“, Vilnius Vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes Aleksandras Vanagas sukirčiuota, pateikiama pagal administracinę priklausomybę, tik gyvenvietės
III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II tomas, 400 psl. 1976 sukirčiuota, pateikiama pagal abėcėlę, tik gyvenvietės
Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas 1981 „Mokslas“, Vilnius Aleksandras Vanagas upių ir ežerų etimologinis žodynas
Kalbos praktikos patarimai: Priedas „Vietovardžiai“, 357–432 psl. 1985 „Mokslas“, Vilnius Aleksandras Vanagas ~5000 vietovardžių, sukirčiuota
„Vietovardžių kirčiavimo žodynas“ 1994 „Kultūra“, Vilnius sudarytojai Marytė Razmukaitė ir Vytautas Vitkauskas
Vietovardžių žodynas“, 462 psl. 2002 Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius Aldonas Pupkis (sudarytojas ir vyr. redaktorius), Marytė Razmukaitė (sudarytoja), Rita Miliūnaitė ~12 000 vietovardžių, sukirčiuota
Vietovardžių žodynas 2007 elektroninis [7] sudarytojai Marytė Razmukaitė ir Aldonas Pupkis Parengtas remiantis 2002 m. popieriniu šio žodyno leidimu, ~12 000 vietovardžių, sukirčiuota
Lietuvos vietovardžių žodynas nuo 2008 Lietuvių kalbos instituto leidykla, Vilnius Laimutis Bilkis, Vitalija Maciejauskienė, Marytė Razmukaitė Iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.
Lietuvos vietovardžiai elektroninis [8] VLKK
Valstybės įmonė „Registrų centras elektroninis [9] Registrų centras pateikiami gyvenviečių pavadinimai vardininko ir kilmininko linksniuose, nekirčiuota, neaiškus ryšys su kalbos norminimo institucijomis (LKI ir VLKK)
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė elektroninis [10] LKI
Istorinių vietovardžių duomenų bazė elektroninis [11] VLKK ir Registrų centras

Oficialiai patvirtinti sąrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1997 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Vyriausybės savo nutarimais tvirtina ir atnaujina pagrindinių vietovardžių sąrašus, pateikdama jų kirčiavimą ir kirčiuotes.

Data Teisės aktas Aprašymas
1997-08-28 VLKK nutarimas Nr. 63 [12] Pirmasis sąrašas, kuriame pateikta 2560 vietovardžių.
2006-11-09 VLKK nutarimas Nr. N-8(109) [13] Išbraukti, pakeisti, įrašyti nauji vietovardžiai.
2011-05-19 VLKK nutarimas Nr. N-2(123) [14] Įrašytas 1 vietovardis.
2013-02-28 VLKK nutarimas Nr. N-1(137) [15] Įrašyti etnografiniai regionai, pakeisti keli vietovardžiai.
2014-01-30 VLKK nutarimas Nr. N-1(150) [16] Patikslinti etnografinių regionų vardai.
2014-06-12 VLKK nutarimas Nr. N-4(153) [17] Įrašytas 1 vietovardis.
2014-12-11 VLKK nutarimas Nr. N-6(155) [18] Patikslintas 1 vietovardis.
2017-03-30 VLKK nutarimas Nr. N-1(160) [19] Patikslintas 1 vietovardis.
2017-04-27 VLKK nutarimas Nr. N-2(161) [20] Patikslinti keli vietovardžiai.

Kartoteka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. sukaupta apie 600 000 vietovardžių kartoteka. Tai iš gyvosios kalbos užrašytų vietovardžių abėcėlinė kartoteka, telpanti 432 stalčiukuse. Vietovardžiai juose perrašyti iš K. Būgos tikrinių žodžių kartotekos, vietovardžių bylų, PKK kartotekos (19351937 m. Pavardžių ir vietovardžių komisijos organizuotas, kalbininkų atliktas gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų vardų surašymas), Lietuvos žemės vardyno anketų (standartizuotuose lapuose „Žemės vardai“ mokytojai ir girininkai XX a. tarpukariu užrašė per 150 000 vietovardžių). Kartotekoje yra ir vietovardžiai, surinkti po II pasaulinio karo. 19591976 m. buvo organizuojamos Toponimikos grupės (įsteigtos 1958 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute) darbuotojų individualios ekspedicijos į Klaipėdos krašto teritoriją ir Pietryčių Lietuvos dalį. 19761986 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas kartu su Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija suorganizavo 11 kompleksinių kalbos duomenų rinkimo ekspedicijų, kuriose be kita ko rinkti ir vietovardžiai. Vieni vietų vardai buvo visiškai nauji, dar nebuvę užrašyti, kiti – tarpukariu užrašytų vietovardžių dublikatai ar kiek pakitę jų variantai.[21]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR Seimo nutarimas Nr. XIII-1273
  2. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 39
  3. Aleksandras Vanagas. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 1980, t. 20 // psl. 27–34.
  4. Antanas Salys. Raštai, t. 2: Tikriniai vardai. – Roma, 1983.
  5. Lietuvos vietovardžių žodynas. Lituanistika.lt (tikrinta 2022-01-23).
  6. Vitalija Maciejauskienė. „Lietuvos vietovardžių žodynas“: pobūdis ir sandara. – Lituanistica, 2002, Nr. 2(50). // psl. 102–117
  7. http://vietovardziai.lki.lt/
  8. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai
  9. Valstybės įmonė „Registrų centras“: Vieša paieška Adresų registre
  10. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė (Ekalba.lt)
  11. Istorinių vietovardžių duomenų bazė
  12. 1997-08-28 VLKK nutarimas Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo
  13. 2006-11-09 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  14. 2011-05-19 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo
  15. 2013-02-28 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo
  16. 2014-01-30 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  17. 2014-06-12 VLKK nutarimas Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo papildymo
  18. 2014-12-11 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  19. 2017-03-30 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo
  20. 2017-04-27 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  21. Pokalbis su kalbininke Dalia Sviderskiene: pažinti vietovardžius – pažinti ir vietas, vardų kūrėjus bei vartotojus. 2021-05-26, Lrt.lt (tikrinta 2022-02-14).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]