Svėdasai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Portal.svg
Svėdasai
Svėdasai001.JPG
Svėdasų centras
Svedasai COA.gif

Svėdasai
Koordinatės 55°40′59″N 25°22′01″E / 55.683°N 25.367°E / 55.683; 25.367 (Svėdasai)Koordinatės: 55°40′59″N 25°22′01″E / 55.683°N 25.367°E / 55.683; 25.367 (Svėdasai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Svėdasų seniūnija
Gyventojų skaičius 884 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: SvėdasaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Svėdasaĩ
Kilmininkas: Svėdasų̃
Naudininkas: Svėdasáms
Galininkas: Svė́dasus
Įnagininkas: Svėdasaĩs
Vietininkas: Svėdasuosè

Svėdasai – miestelis Anykščių rajone, pusiaukelėje tarp Anykščių ir Rokiškio bei Kupiškio ir Utenos. Į šiaurę nuo miestelio telkšo Svėdasas (iš jo išteka Svėdasa), o pietuose į miestelio teritoriją įsilieja Alaušas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1794 m.) ir Marikonių koplyčia–mauzoliejus (šventoriuje), L. Marikonio Švč. M. Marijos koplytėlė, J. Tumo-Vaižganto gimnazija, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas (LT-29048), senelių globos namai, stovi paminklas Vaižgantui. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus veikia Kunigiškių II kaime.

Svėdasų kapinėse (įkurtos XVII a.) stovi paminklas 1707–1711 m. maro aukoms atminti (pastatytas ~1750 m.), kapinių vartai statyti XIX a. Prie Svėdaso (Beragio) ežero yra Svėdasų dvaras (rūmų griuvėsiai ir parkas). Senosiose žydų kapinėse yra saugomas botaninis gamtos paveldo objektas mūrinės kalnarūtės augimvietė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svėdasai pavaizduoti 1613 m. M. K. Radvilos išleistame žemėlapyje Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio (fragmentas)

Radviloms priklausęs Svėdasų dvaras minimas nuo 1503 m. rugpjūčio 15 d., kai patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, ir buvo pirmą kartą paminėtas vietovardis. Kiek vėliau, 1522 m. minima pirmoji Svėdasų bažnyčia, nuo 1574 m. ir miestelis su parduotuve ir keliomis smuklėmis. Panašiu laiku pastatyta ir protestantų bažnyčia.

1645 m. Svėdasų planą sudarė Radvilų kartografas Juozapas Narunavičius – jame matyti, kad miestelyje buvo 7 gatvės, išeinančios iš keturkampės aikštės. 1734 m. reformatų maldos namai priskirti Salamiesčio parapijai, o 1755 m. maldos namai išvis sudegė. Nuo XVIII a. miestelis ėmė garsėti turgumis. 1835 ir 1904 m. miestelį smarkiai nuniokojo gaisrai.

Svėdasai (Swiadosci) pažymėti 1665 m. Nicolas Sanson sudarytame žemėlapyje

1831 m. ir 1863 m. sukilimuose vietos gyventojai aktyviai reiškėsi, platino knygas spaudos draudimo laikotarpiu. 1861 m. Svėdasų dvaro valstiečiai atsisakė mokėti prievoles ir jų malšinti buvo atsiųsta kariuomenė. 1890 m. buvo 64 kiemai su 903 gyventojais, veikė katalikų bažnyčia, žydų maldos namai, valsčiaus savivaldybė, paštas, mokykla.

XX a. tarpukariu miestelyje veikė nemaža pieninė, turėjusi 10 grietinės nugriebimo punktų, 1937 m. surinkusi 4873 tonas pieno ir pagaminusi 220 tonas sviesto. Buvo smulkaus kredito draugija, „Vilties“ kooperatyvas, paštas, valsčiaus savivaldybė, policijos nuovada, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, galvijų kontrolės ratelis, ugniagesių komanda, malūnas, elektros jėgainė, brolių Šukių terpentino, dervos, deguto, medžio anglių gamykla, senelių prieglauda, dvi plytinės, keliolika krautuvių, valgyklų, amatų dirbtuvėlių.

1941 m. Svėdasuose ėmė kurtis partizanų būrys. Per karą išžudyta 300 žydų, sudeginta ir sugriauta daug pastatų. Tarybiniais metais miestelis buvo Svėdasų kolūkio centrinė gyvenvietė[4], veikė pieninė, apdailos plytelių įmonė, Svėdasų girininkija.

2002 m. patvirtintas Svėdasų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Anykščių valsčius
18111919? m. Svėdasų valsčiaus centras Ukmergės apskritis
19191946 m. Rokiškio apskritis
19461950 m. Kupiškio apskritis
19501994 m. Svėdasų apylinkės centras Anykščių rajonas
1994 Svėdasų seniūnijos centras Anykščių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinių vartai, už jų kapinių koplyčia

Spėjama, kad senasis miestelio vardas buvo Svėdasys. Pasak prof. K. Jauniaus, tai buvęs sanskritiškos kilmės žodis ir reiškęs „malonus“, o kalbininkas Kazimieras Būga vardą kildino iš sėlių kalbos. Kai kurie istorikai mano, kad miestelio vardas susijęs su etnonimu švedai. Tačiau veikiausiai miestelio vardas yra kilęs nuo Svėdaso ežero, telkšančio miestelio šiauriniame pakraštyje. XX a. tarpukariu vartota miestelio vardo forma Svedasai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.
1833 m. 1868 m.*[3] 1897 m.sur. 1900 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur.
269 903 1 423 650 1 146 999
1970 m.sur.[5] 1979 m.sur. 1982 m.[6] 1987 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
844 939 972 1 073 1 002 884
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nuo Svėdasų yra kilęs rašytojas kanauninkas Vaižgantas (1869–1933), aprašęs legendą apie Svėdasų bažnyčios varpą „Alaušo varpas“. Čia jis buvo krikštytas ir įšventintas į kunigus. Jam miestelyje 1937 m. pastatytas paminklas (skulptorius Bernardas Bučas, architektas Feliksas Vizbaras). Šalia paminklo seniau stovėjo koplytstulpis, pokariu nugriautas, 1989 m. vasarą atstatytas. Prie Alaušo įkurtas Vaižganto parkas.
  • Svėdasuose 1840–1843 m. kunigavo etnografas Liudvikas Jucevičius (1813–1846).
  • Bolesław Tołłoczko (1882-1954), energetikas.
  • Stasys Kalvaitis (1890–1976), pianistas.
  • Bronė Buivydaitė (1895–1984), rašytoja. Išlikęs jos gimtasis namas, ant kurio atidengta paminklinė lenta.
  • Jonas Rimša (1903–1978), Svėdasuose gimęs dailininkas.
  • Kazys Rimša (1895–1950), gydytojas ir revoliucionierius.
  • Ferdinandas Jakšys (g. 1937), aktorius, teatro režisierius

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Своядосць. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29 (57) : Сахар — Семь мудрецов. С.-Петербургъ, 1900., 262 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Свядосць. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 523 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 Svėdasai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 139 psl.
  5. Svėdasai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 350 psl.
  6. Svėdasai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 505 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png KUPIŠKIS – 31 km
ŠIMONYS – 16 km
ROKIŠKIS – 35 km
KAMAJAI – 17 km
Kalviai – 10 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Daujočiai – 4 km
UŽPALIAI – 14 km
Vikonys (Svėdasai) – 4 km
ANYKŠČIAI – 23 km
VYŽUONOS – 14 km