Didžiadvaris

Koordinatės: 55°44′53″š. pl. 25°49′19″r. ilg. / 55.748°š. pl. 25.822°r. ilg. / 55.748; 25.822 (Didžiadvaris)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Didžiadvaris
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Didžiadvaris
Didžiadvaris
55°44′53″š. pl. 25°49′19″r. ilg. / 55.748°š. pl. 25.822°r. ilg. / 55.748; 25.822 (Didžiadvaris)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Dusetų seniūnija
Gyventojų (2021) 24
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Didžiãdvaris
Kilmininkas: Didžiãdvario
Naudininkas: Didžiãdvariui
Galininkas: Didžiãdvarį
Įnagininkas: Didžiãdvariu
Vietininkas: Didžiãdvaryje

Didžiadvaris (anksčiau Dusetos II) – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 4 km nuo Pakniškių, prie Sartų ežero. Buvusioje Dusetų dvaro teritorijoje įrengtas Dusetų valstybinis žirgynas (įkurtas 1967 m., dabar UAB „Sartų žirgynas“), yra kaimo turizmo „Lapėnų sodyba“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XV a. pabaigoje Didžiadvaryje iškilo Užpalių Radvilų valdos. Vėliau iš dvaro išaugo Dusetos.

Vietovė ir dvaras pradedami minėti nuo 1530 m. Radvilos Didžiadvarį 1636 m. pardavė grafams Pliateriams. Apie 1780 m. pastatyti didingi mūriniai dviejų aukštų rūmai, kurie išstovėjo maždaug iki 1865 m. ir neprižiūrimi palaipsniui sunyko. Iš čia į 1831 m. sukilimą būrius išvedė broliai Cezaris (1810–1869 m.) ir Vladislovas 1808–1889 m.) Pliateriai su pussesere Emilija Pliateryte (1806–1831 m.). 1922 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais, tuomet gyveno 18 šeimų.

Iš Didžiadvario kilęs Jeronimas Girčys (1918–2005 m.), vadovavęs Rudaminos paukščių fabriko statybai ir 20 metų buvęs jo direktoriumi.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
298 149 129 84 55 33 44 29 24


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. DidžiadvarisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 398 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Jeronimas Girčys. Didžiadvaris, 2000.