Antazavė
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Antazavė |
||
| Koordinatės | 55°48′50″š. pl. 25°55′41″r. ilg. / 55.814°š. pl. 25.928°r. ilg.Koordinatės: 55°48′50″š. pl. 25°55′41″r. ilg. / 55.814°š. pl. 25.928°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Antazavės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 413 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
AntazavėVikiteka | |
Antazavė – kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės).
Kaime stovi medinė Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia (architektūros paminklas su varpine ir vartais; pastatyta 1794 m.), yra Antazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1951 m.), paštas (LT-32019), visuomeninis istorijos muziejus, išlikę dvaro pastatai ir parkas (rūmuose įkurtas krašto muziejus), dvare įsikūrę vaikų globos namai. Kaimo rezistentų kapas (istorijos paminklas, saugomas valstybės) ir stogastulpis Vyčio kuopos partizanams atminti. Koplyčia kaimo kapinėse (autorius Bronislovas Kontrimas). Kaime vyksta Antazavės festivalis.
Antazavė garsėjo giliausiu Zarasų rajone šuliniu (130 m gylio gręžinys).
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į vakarus nuo kaimo plyti Antazavės šilas (jame yra Antazavės Šilo mūšio vieta, Vyčio kuopos partizanų žeminės), pietvakariuose telkšo Zalvės ežeras. Apylinkėse yra Duburio hidrografinis draustinis ir Kampuolio hidrografinis draustinis, auga Antazavės šilas, apsuptas 6 ežerų.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
OBELIAI Bradesiai – 5 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Rokėnai – 3 km DUSETOS – 10 km |
Imbradas – 13 km ZARASAI – 23 km | ||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmą kartą kaimas minimas 1560 m. XVIII a. įkurtas dvaras, jo rūmus projektavo Laurynas Gucevičius. Zalvės ežero šiauriniame krante įkurtas XVIII amžiui būdingo taisyklingojo plano 5 ha parkas.
1796 m. įkurta Antazavės parapija, pastatyta Antazavės bažnyčia. 1861 m. veikė parapinė mokykla, 1864 m. įkurta valdiška pradžios mokykla.
1949 m. įkurti kultūros namai, 1951 m. biblioteka, 1961 m. vaikų globos namai.[4] Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2015 m. liepos 16 d. Prezidentės dekretu [5] patvirtintas Antazavės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1807–1920 m. | Antazavės valsčiaus centras | ? |
| 1920–1950 m. | Zarasų apskritis | |
| 1950–1959 m. | Antazavės apylinkės centras | Obelių rajonas |
| 1959–1995 m. | Zarasų rajonas | |
| 1995– | Antazavės seniūnijos centras | Zarasų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antazavės dvaro pavadinimo kilmė yra sėliška, nuo Zalvės ežero, kuris telkšo kaimo pietuose. Seniau tarmiškai vietovė vadinta Untazalve (arba Antazalve – šiaurės rytų aukštaičiams būdingas priešdėlis anta- ir ežero šaknis zalv-).
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||||
| 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur. | 1974 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | 1984 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 143 | 167 kaime 66 dvare 101 |
134 | 497 | 529 | 603 | 648 | 628 | 461 | 413 | ||
| |||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Emilija Pliaterytė (1806–1831), sukilėlių vadė, kilusi nuo Antazavės dvaro.
- Petras Gaulė (1923–1993), poetas, kilęs nuo Rokėnų.
- Kapinėse palaidotas leitenantas Juozas Andriūnas (1894–1920), žuvęs mūšyje su lenkais prie Giedraičių.
- Stanislava Kirailytė (gim.1931)- pedagogė, rašytoja, Antazavės muziejaus įkūrėja.
.jpg)
Kultūros paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1794 m. barokinė bazilikinė medinė bažnyčia
- 1827 m. akmenų mūro varpinė
- 1889 m. mūriniai neobarokiniai vartai
- kaimo rezistentų kapas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Antuzów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 45 psl. (lenk.)
- ↑ Antuzów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 44 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Algė Jankevičienė. Antazavė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 565 psl.
- ↑ http://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b7ed0b902ba211e5be2eca50406acf3c
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Antazavė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 71 psl.
- ↑ Antazavė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 245 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kęstutis Labanauskas ir kt. Antazavė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 75 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Antazavė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 592 psl.
- Antazavės krašto istorija: apybraiža (sud. Stanislava Kirailytė). – Utena: Utenos spaustuvė, 2006. – 289 p.: iliustr. – ISBN 9955-626-64-X
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]