Antazavė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Antazavė
Antazavė, Zalvės g.JPG
Zalvės gatvė Antazavėje
Antazavesherbas.png

Antazavė
Koordinatės 55°48′50″š. pl. 25°55′41″r. ilg. / 55.814°š. pl. 25.928°r. ilg. / 55.814; 25.928 (Antazavė)Koordinatės: 55°48′50″š. pl. 25°55′41″r. ilg. / 55.814°š. pl. 25.928°r. ilg. / 55.814; 25.928 (Antazavė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Antazavės seniūnija
Gyventojų skaičius 413 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: AntazavėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Antãzavė
Kilmininkas: Antãzavės
Naudininkas: Antãzavei
Galininkas: Antãzavę
Įnagininkas: Antãzave
Vietininkas: Antãzavėje

Antazavė – kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  117  ZarasaiBradesiaiObeliai . Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės).

Kaime stovi medinė Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia (architektūros paminklas su varpine ir vartais; pastatyta 1794 m.), yra Antazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1951 m.), paštas (LT-32019), visuomeninis istorijos muziejus, išlikę dvaro pastatai ir parkas (rūmuose įkurtas krašto muziejus), dvare įsikūrę vaikų globos namai. Kaimo rezistentų kapas (istorijos paminklas, saugomas valstybės) ir stogastulpis Vyčio kuopos partizanams atminti. Koplyčia kaimo kapinėse (autorius Bronislovas Kontrimas). Kaime vyksta Antazavės festivalis.

Antazavės bažnyčia ir šventoriaus vartai

Antazavė garsėjo giliausiu Zarasų rajone šuliniu (130 m gylio gręžinys).

Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sartu regioninis parkas.png


Į vakarus nuo kaimo plyti Antazavės šilas (jame yra Antazavės Šilo mūšio vieta, Vyčio kuopos partizanų žeminės), pietvakariuose telkšo Zalvės ežeras. Apylinkėse yra Duburio hidrografinis draustinis ir Kampuolio hidrografinis draustinis, auga Antazavės šilas, apsuptas 6 ežerų.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png OBELIAI
Bradesiai – 5 km
Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Rokėnai – 3 km
DUSETOS – 10 km
Imbradas – 13 km
ZARASAI – 23 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą kaimas minimas 1560 m. XVIII a. įkurtas dvaras, jo rūmus projektavo Laurynas Gucevičius. Zalvės ežero šiauriniame krante įkurtas XVIII amžiui būdingo taisyklingojo plano 5 ha parkas.

1796 m. įkurta Antazavės parapija, pastatyta Antazavės bažnyčia. 1861 m. veikė parapinė mokykla, 1864 m. įkurta valdiška pradžios mokykla.

1949 m. įkurti kultūros namai, 1951 m. biblioteka, 1961 m. vaikų globos namai.[2] Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2015 m. liepos 16 d. Prezidentės dekretu [3] patvirtintas Antazavės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18071920 m. Antazavės valsčiaus centras ?
19201950 m. Zarasų apskritis
19501959 m. Antazavės apylinkės centras Obelių rajonas
19591995 m. Zarasų rajonas
1995 Antazavės seniūnijos centras Zarasų rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kryžius prie įvažiavimo į Antazavę

Antazavės dvaro pavadinimo kilmė yra sėliška, nuo Zalvės ežero, kuris telkšo kaimo pietuose. Seniau tarmiškai vietovė vadinta Untazalve (arba Antazalve – šiaurės rytų aukštaičiams būdingas priešdėlis anta- ir ežero šaknis zalv-).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1974 m.[5] 1979 m.sur. 1984 m.[6] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
167
kaime 66
dvare 101
134 497 529 603 648 628 461 413
Kaimo rezistentų kapas

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Emilija Pliaterytė (1806–1831), sukilėlių vadė, kilusi nuo Antazavės dvaro.
  • Petras Gaulė (1923–1993), poetas, kilęs nuo Rokėnų.
  • Kapinėse palaidotas leitenantas Juozas Andriūnas (1894–1920), žuvęs mūšyje su lenkais prie Giedraičių.
  • Stanislava Kirailytė (gim.1931)- pedagogė, rašytoja, Antazavės muziejaus įkūrėja.
Išlikęs senas medinis elektros stulpas su gandralizdžiu
Antazavės reginys iš šiaurės rytų

Kultūros paminklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1794 m. barokinė bazilikinė medinė bažnyčia
  • 1827 m. akmenų mūro varpinė
  • 1889 m. mūriniai neobarokiniai vartai
  • kaimo rezistentų kapas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Algė Jankevičienė. Antazavė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 565 psl.
  3. http://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b7ed0b902ba211e5be2eca50406acf3c
  4. Antazavė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 71 psl.
  5. Antazavė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 245 psl.
  6. Kęstutis Labanauskas ir kt. Antazavė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 75 psl.
  • Antazavė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 592 psl.
  • Antazavės krašto istorija: apybraiža (sud. Stanislava Kirailytė). – Utena: Utenos spaustuvė, 2006. – 289 p.: iliustr. – ISBN 9955-626-64-X

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]