Linas Broga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Linas Broga (1925 m. gegužės 10 d. Pačiaunėje, Zarasų raj. Dusetų seniūnija2005 m. birželio 16 d. Vilniuje) – poetas, vertėjas, inžinierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Linas Broga gimė 1925 m. gegužės 10 d. Pačiaunės kaime, Dusetų valsčiuje, Zarasų apskrityje ūkininkų šeimoje. Šeimoje augo ar du broliai ir sesuo. Lankė Kalniškių ir Dusetų pradžios mokyklas. Dirbo Turmanto progimnazijos mokytoju. Vėliau Turmanto ir Antalieptės progimnazijose.

1946 m. įstojo į Kauno universiteto hidrotechnikos fakultetą, kuri baigė 1951 m.

Besimokant KPI, tėvai buvo išvežti į Sibirą, tad Linas įsidarbino Kauno inventorizacijos biure. Nuo 1952 iki 1962 m. dirbo Lietuvos Plentų valdyboje ir Lietuvos Automobilių transporto ir plentų ministerijoje, o nuo 1962 iki 1983 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Braižybos katedroje vyresniuoju dėstytoju.

Nuo 1984 m. dirbo tik kūrybinį darbą.

Linas Broga nuo 1968 m. pradėjo skelbti savo publikacijas periodikoje, almanachuose, knygose. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. L. Broga rašė klasikinio tipo eilėraščius, yra paskelbęs straipsnių literatūros bei vertimo klausimais, parašęs atsiminimų. Ypač vertingi atsiminimai apie aktorę ir režisierę Unę Babickaitę–Graičiūnienę[1]. L. Broga išsaugojo jos palikimą, vertingų meno daiktų, muziejinių eksponatų, paveikslų, kuriuos perdavė Lietuvos teatro, muzikos, kino muziejui Vilniuje.

Linas Broga mirė 2005 m. birželio 16 d. Vilniuje, palaidotas Dusetose, prie iš Sibiro parsivežtų artimųjų kapų. 2007 m. Lino Brogos atminimui Pačiaunės kaime pastatytas koplytstulpis[2]

Iš Lino Brogos foto negatyvų archyvo 2009 m. sukurta paroda "Lietuvos sakralinio paveldo fotografija" [3] Paroda eksponuota Vilniaus rašytojų sąjungoje, Kauno "Perkūno name", Zarasų krašto muziejuje, Kauno Juozo naujalio memorialiniame muziejuje Raudondvario dvaro rūmuose.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parašė:

  • „Unė Babickaitė–Graičiūnienė“ [4]„. Atsiminimai, dienoraštis, laiškai“ (2001 m.)

Išvertė: Visą rusiškąją Jurgio Baltrušaičio lyriką:

  • „Žemės laiptai“ ir „Kalnų takas“ (1973 m.)
  • „Lelija ir pjautuvas“ (1996 m.)

Rytų poezijos vertimai:

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]