Rytų Prūsijos departamentas
Rytų Prūsijos departamentas (vok. Ostpreußisches Departament) – Prūsijos karalystės administracinis-teritorinis vienetas 1723–1818 m. Didžiąją dalį sudarė vakarinė Rytų Prūsijos teritorija (rytinė ir šiaurinė dalis priklausė Lietuvos departamentui).
Departamentas sudarytas per „rytinių“ žemių masinį kolonizavimą. Centras – Karaliaučius. 1801 m. plotas buvo apie 20000 km², 414.000 gyventojų (šiaurinėje dalyje – Labguvos, Tepliavos, Šakių apskrityse, dalyje Karaliaučiaus apskrities – daugiausia lietuviai, pietuose ir pietryčiuose – lenkai, vakaruose – vokiečiai). Buvo 47 miestai. 1818 m. departamentas pertvarkytas į Karaliaučiaus apygardą, gyvavusią iki 1945 m.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rytų Prūsijos departamentas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
