Šešupės žemuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Šešupės žemuma arba Užnemunės žemuma – žemumų plotai Lietuvoje (Suvalkijoje) bei Karaliaučiaus srities rytuose, Šešupės baseine, tarp Nemuno slėnio šiaurėje, Veiverių kalvagūbrio rytuose, Sūduvos aukštumos pietuose ir Vilkyškių kalvagūbrio vakaruose; Lietuvos Vidurio žemumos pietinė dalis. Paviršius žemėja nuo ~80 m pakraščiuose iki <50 m Šešupės slėnyje.

Pagrindinių Šešupės žemumos sluoksnių paviršius slūgso 60 m žemiau jūros lygio. Jis susidarė daug kartų užslenkant ledynams ir pripildant pažemėjimą moreninėmis nuogulomis. Paviršių dengia prieledyninės ežerų nuosėdos. Rytinė dalis, kur dabar veši Kazlų Rūdos miškai, pridengta senovinės deltos smėlynais. Išskyrus šią dalį, likusioji mažai miškinga, daugiausia sukultūrinta.[1]

Šešupės žemumoje įsikūręs Vilkaviškis, Šakiai, Kazlų Rūda.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šešupės žemuma. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 174 psl.