Dainius Adomaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dainius Adomaitis
Dainius Adomaitis, 2014 m.
Dainius Adomaitis, 2014 m.
Asmeniniai duomenys
Gimimo data 1974 m. sausio 19 d. (50 metų)
Gimimo vieta Degutinė, Šakių rajonasLietuva
Ūgis2,01 m
Svoris98 kg
Klubas
Dabar žaidžia Baigęs karjerą
Pozicija atakuojantis gynėjas
lengvasis kraštas
Profesionalūs klubai
1993–1996
1996–1999
1999
1999–2000
2000–2003
2003–2007
2007–2009
Vilniaus „Statyba“
Kauno „Žalgiris“
Montekatinio „Zucchetti“
Vloclaveko „Anwil“
Vroclavo „Sląsk“
Gravlino-Diunkerko „Maritime“
Rygos „Barons“
Šalies rinktinė
1997–2001Lietuva Lietuva
Treniruotos komandos
2009–2010
2010–2012
2012
2012–2014
2014
2014–2015
2015–2017
2016–2019
2018–2020
2021
2021–2022
2022–
Slupsko „Energa Czarni“ (ast.)
Slupsko „Energa Czarni“
Vloclaveko „Anwil“
Vilniaus „Lietuvos rytas“ (ast.)
Vilniaus „Lietuvos rytas“
Utenos „Juventus“
Klaipėdos „Neptūnas“
Lietuva Lietuva
Vilniaus „Rytas“
Jeruzalės „Hapoel“
Klaipėdos „Neptūnas“
Tokijo „Alvark“

Medaliai
Olimpinės žaidynės
Bronza Sidnejus 2000 Lietuva

Dainius Adomaitis (g. 1974 m. sausio 19 d. Degutinės k., Šakių raj.) – karjerą baigęs Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris.

Profesionalaus krepšininko karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karjerą pradėjo Vilniaus „Statyboje“, o vėliau perėjo į Kauno „Žalgirį“, su kuriuo laimėjo Europos taurę bei Eurolygą. Po sėkmingai pasibaigusio sezono Kaune krepšininkas perėjo į Montekatinio „Zucchetti“, bet šioje ekipoje nepritapo ir perėjo į Lenkijos komandą „Anwil“, o vėliau į Vroclavo „Sląsk“, kol galiausiai 2003 m. atvyko į Prancūzijos Gravelino „Maritime“, o jau kitais metais tapo šios komandos kapitonu. Vis dėlto, pasibaigus 20062007 m. sezonui ir prancūzų klube pasikeitus treneriams, D. Adomaičio paslaugų buvo atsisakyta. Nuo 2007 m. rungtyniavo Rygos „Barons“ klube. 2009 m. rugpjūčio mėn. paskelbė apie karjeros pabaigą.

Trenerio karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m. rugpjūčio 22 d. tapo Slupsko „Energa Czarni“ trenerio asistentu.[1] 2010 m. kovo 23 d. tapo Slupsko komandos vyr. treneriu.[2]

2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė vienerių metų kontraktą su galimybe jį pratęsti su Utenos „Juventus“ klubu.[3]

2015 m. birželio 30 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Klaipėdos „Neptūno“ klubu.[4]

2018 m. birželio 22 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Vilniaus „Ryto“ klubu.

2021 m. sausio viduryje tapo Jeruzalės „Hapoel“ vyr. treneriu,[5] bet po beveik 3 mėnesių buvo atleistas.[6]

2021 m. gruodžio pabaigoje sugrįžo į Klaipėdos „Neptūno“ klubą ir pasirašė 2,5 metų kontraktą.[7] 2022 m. liepos pradžioje persikėlė į Japonijos Tokijo „Alvark“ klubą.[8]

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė (2016–2019)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. spalio 25 d. buvo išrinktas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiuoju treneriu, pareigose pakeisdamas Joną Kazlauską.[9] 2019 m. rugsėjo 8 d. pasitraukė iš rinktinės vyr. trenerio posto.[10]

Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip žaidėjo:

  • 1996 m. Europos jaunimo čempionas.
  • 1997, 1998, 1999 m. Lietuvos čempionas.
  • 1998 m. Europos taurės laimėtojas.
  • 1999 m. Eurolygos čempionas.
  • 1999 m. NEBL čempionas.
  • 2000 m. Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.
  • 2001, 2002 m. Lenkijos čempionas.
  • 2003 m. Lenkijos lygos bronzos medalio laimėtojas.
  • 2008 m. Latvijos čempionas.
  • 2008 m. FIBA Europos taurės čempionas.

Kaip trenerio:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]