Pomeranija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lenkijos istorinis regionas:
Pamarys (Pòmòrskô)
Šalis: V. Pamario v., Meklenburgas-Pomeranija
Vėliava: Wappen Pommern.svg
Tautos: kašubai > lenkai
Laikotarpis: 1121–1637
Valstybės: Pomeranijos h.
Miestai: Ščecinas
Pomeraniamap.png

Pomeranija (sen. kašubų (pamarėnų) kalba Pòmòrskô, lenk. Pomorze Zachodnie; vok. Pommern; lot. Pomerania), dar – Pamarys istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje šiaurės rytų Vokietijoje (Meklenburgo-Pomeranijos žemė) ir šiaurės vakarų Lenkijoje (Vakarų Pamario vaivadija). Kartais Pomeranijai priskiriama ir į rytus nuo jos esanti Pomerelija (kitaip – „Gdansko pajūris“).

Svarbiausias regiono miestas – Ščecinas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pomeranija šiuo metu padalinta tarp dviejų valstybių, – Lenkijos ir Vokietijos. Šiaurėje šį istorinį regioną ribojo Baltijos jūra, rytuose buvoPomerelija (kartais laikoma Pomeranijos dalimi), vakaruose – Meklenburgas, pietvakariuose – Brandenburgas, pietryčiuose – Didžioji Lenkija. Oderio upė regioną dalina skersai į dvi dalis, ir šis geografinis jo padalijimas neretai lėmė ir jo politinį padalijimą nuo XVIII a., kuris egzistuoja ir dabar.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo ankstyvųjų Viduramžių šį kadaise vakarų kašubų gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.

Ankstyvieji ryšiai su Lenkija[taisyti | redaguoti kodą]

Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pomeranijos regioną buvo pamarėnai ir liutičiai. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios Lenkijos karalystės. Keletas lenkų valdovų X–XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.

Pomeranijos hercogystė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Pomeranijos hercogystė.

1170 m. įsteigta nepriklausoma Pomeranijos hercogystė, kuri nuo 1181 m. buvo Šventosios Romos imperijos dalis. XIII a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės germanizuoti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat XIX a. I pusės).

Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Pomeranijos provincija.
XVII a. Pomeranijos žemėlapis

XVII a. išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, 16481815 m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos valstybė (nuo 1701 m. vadinta Prūsijos karalyste). Vakarinę krašto dalį 1648–1815 m. valdė Švedija;

1815–1945 m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo 1933 m. – eilinė provincija priklausė Prūsijos karalystei (1871–1945 m. – kartu ir Vokietijai).

Padalinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1945 m. Pomeranijos regionas buvo padalintas. Rytinė Pomeranijos dalis atiteko Lenkijai. Iš 2,4 mln prieškarinės Pomeranijos gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo likę ~1 mln, – pusė jų 1945–1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją. Šiuo metu šioje dalyje sukurta Vakarų Pamario vaivadija.

1945 m. Vokietijai likusi Pomeranijos dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos (Mecklenburg-Vorpommern) žemei. Vikiteka