Danijos-Didžiosios Britanijos karas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Danijos-Didžiosios Britanijos karas
Priklauso: Napoleono karai, Anglų karai
Gunboat battle near Alvøen Norway.jpg
Britų HMS Tartar fregatos ir danų kanonierių susišaudymas netoli Bergeno, 1808 m.
Data: 18071814 m.
Vieta: Danijos-Norvegijos teritoriniai vandenys
Rezultatas: Lemiama britų pergalė
Kariaujančios pusės
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė Danija Danija-Norvegija

Danijos-Didžiosios Britanijos karas arba Kanonierių karas (1807–1814) – Napoleono karų dalis. Prasidėjo 1807 metų rugpjūčio 16, kai baiminantis, jog neutrali Danija gali prisidėti prie Napoleono I rengiamos kontinentinės blokados, Jungtinė Karalystė išlaipino 30000 karių Zelandijos saloje. Britų kariai apsupo ir apšaudė Kopenhagą, rugsėjo 7 dieną ją užėmė, o spalio 20 dieną atsitraukė, konfiskuodami visą Danijos laivyną.

Spalio 31 dieną Danija sudarė sąjungą su prancūzais, sutiko prisidėti prie kontinentinės blokados bei Švedijos puolimo. Danijai kariauti nesisekė, prasidėjo ūkio nuosmukis, o karo atomazga tapo 1814 metų sausio 14 dienos Kylio taika, pagal kurią danai Švedijai atidavė Norvegiją (pasilikdami valdas – Islandiją, Grenlandiją ir Farerų salas), o Jungtinei Karalystei – Helgolando salą, tuo tarpu patys gavo Lauenburgą.