Danijos-Didžiosios Britanijos karas
| Danijos-Didžiosios Britanijos karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Napoleono karai, Anglų karai | |||||||
Britų HMS Tartar fregatos ir danų kanonierių susišaudymas netoli Bergeno, 1808 m. |
|||||||
|
|||||||
| Kariaujančios pusės | |||||||
Danijos-Didžiosios Britanijos karas arba Kanonierių karas (1807–1814) – Napoleono karų dalis. Prasidėjo 1807 metų rugpjūčio 16, kai baiminantis, jog neutrali Danija gali prisidėti prie Napoleono I rengiamos kontinentinės blokados, Jungtinė Karalystė išlaipino 30000 karių Zelandijos saloje. Britų kariai apsupo ir apšaudė Kopenhagą, rugsėjo 7 dieną ją užėmė, o spalio 20 dieną atsitraukė, konfiskuodami visą Danijos laivyną.
Spalio 31 dieną Danija sudarė sąjungą su prancūzais, sutiko prisidėti prie kontinentinės blokados bei Švedijos puolimo. Danijai kariauti nesisekė, prasidėjo ūkio nuosmukis, o karo atomazga tapo 1814 metų sausio 14 dienos Kylio taika, pagal kurią danai Švedijai atidavė Norvegiją (pasilikdami valdas – Islandiją, Grenlandiją ir Farerų salas), o Jungtinei Karalystei – Helgolando salą, tuo tarpu patys gavo Lauenburgą.