Tauragė

Tauragė 2012 metais

Tauragė

55°15′11″š. pl. 22°17′24″r. ilg. / 55.253°š. pl. 22.290°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Gyventojų

21 416

Plotas

16,7 km²

Tankumas

1 282 žm./km²

Pašto kodas

Centrinis LT-72001

Tinklalapis

Tauragės rajono savivaldybės tinklalapis

Vikiteka

Tauragė

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Tauragė̃
Kilmininkas:	Tauragė̃s
Naudininkas:	Taũragei
Galininkas:	Taũragę
Įnagininkas:	Taũrage
Vietininkas:	Tauragėjè

lenk. Taurogi, vok. Tauroggen, rus. Таурогенъ^[2]^[3]

Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Karšuvos žemumoje, kairiajame Jūros upės krante. Apskrities ir Tauragės rajono savivaldybė centras, Tauragės miesto seniūnija, apylinkių seniūnijos centras.

Etimologija

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t. y., vietą, kurioje būta taurų.^[4]

Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vok. Tau 'rasa' + vok. Roggen 'rugiai', nors tai veikiau antrinė etimologija, t. y., vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo žodžių tauraginė („tauro ragų apdirbimo dirbtuvė“) ir tauragiai („žmonės apdirbantys tauro ragus“; žem. tauragee).

Liaudies etimologija pasakoja padavimus apie šių žemių karžygį Taurą ir jo mylimąją Jūraitę.^[5] Taip pat pasakojama, kad čia begrybaudami žmonės radę tauro ragų ir todėl vietovę pavadinę Tauro Ragu.^[6]

Geografija

Miestas išsidėstęs Jūros upės kairiajame krante, 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas . Mieste upė užtvenkta, ją kerta trys tiltai – Taurogeno, pėsčiųjų ir geležinkelio. Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis–Tilžė, mieste yra Tauragės geležinkelio stotis. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Tauragės geografinis centras yra tarp Kultūros rūmų ir miesto pilies. Per miestą eina automagistralė ir europinės reikšmės kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas E77 Pskovas-Ryga-Šiauliai-Karaliaučius-Varšuva-Krokuva-Budapeštas . Kiti pagrindiniai keliai į Tauragę:

Miesto dalys

Aerodromas – naujausias „miegamasis“ Tauragės miesto rajonas.
Beržės.
Butkeliai – miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo „miegamasis“ rajonas.
Centras – čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
Jovarai – „miegamasis“ rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
Papušynė.
Pramonės mikrorajonas – miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
Tauragės senamiestis – senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras – skveras Laisvės g. pradžia.
Šemetiškiai – didžiausias miesto rajonas, besitęsiantis nuo Bernotiškės g. iki Žaliosios g.
Tarailiai – „miegamasis“ miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
Verslo rajonas.
Visbutai.
Žalgiriai – vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, kadangi tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.

Istorija

Tauragės infrastruktūra 1915 metų Rusijos valdžios planuose

Pagrindinis straipsnis – Tauragės istorija.

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas Tauragės dvaras. 1507 m. kovo 21-ąją pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius Tauragės bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. – švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė karališkoji muitinė. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų.

1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 m. netoli Tauragės, Požerūnų malūne pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužės mėnesį didžioji miesto dalis sudegė per gaisrą, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis Tilžės–Rygos plentas nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje.^[7] XIX a. pabaigoje Tauragė buvo Raseinių apskrities miestelis, valsčiaus centras.^[8]^[9]

Buvusi Tauragės NKVD (MGB) būstinė, dabar muziejus, atminimo memorialas

Miestas pagal planą buvo baigtas užstatyti 1910 m., bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas. 1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 m. įkuriama pirmoji Tauragės gimnazija. 1927 m. kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią – Tauragės sukilimas. Miestu tapo 1924 m., antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio – 1935 m. 1932 m. pastatyta nauja Tauragės ligoninė. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940–1941 m. pirmosios sovietų ir 1941–1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį. Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės partizanai.

1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1571 m., XVII a.	Tauragės valsčius	?
XIX a. – 1915 m.		Raseinių apskritis
1918–1950 m.		Tauragės apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tauragės apylinkės centras	Tauragės rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Tauragės apylinkės centras	Tauragės rajono centras
1995–	Tauragės miesto seniūnija, Tauragės seniūnijos centras	Tauragės rajono savivaldybės centras	Tauragės apskrities centras

Architektūra ir kultūra

Tauragėje prie pat Jūros yra 1903 m. pastatyta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, miesto centre yra 1843 m. pastatyta evangelikų liuteronų („Martyno Mažvydo“). Prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (su stačiatikių cerkve). Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, Moksleivių kūrybos centras (MKC), viename iš pilies bokštų įsikūrusi Fotografijos galerija.

Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas. Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 m. įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje. Stovi paminklas Tauragės sukilimo dalyviams.

Mieste yra rajono centrinė ligoninė (statyta 1932 m.), Tauragės banko rūmai (1936 m.), du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001), apskrities viršininko ir rajono savivaldybės administracijos, autobusų ir geležinkelio (statyta 1928 m.) stotys.

Ūkis

Yra Tauragės molio telkinys. Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai. Juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika“, „Alantas“. Rinkos pokyčių neatlaikė tokios įmonės kaip - elektronikos gamykla UAB „NOTE Tauragė“,^[10] „Baltoji snaigė“ ^[11], spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ , žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“ ir kt.

1539 m. Carta Marina žemėlapyje pavaizduota Tauragė

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Gimnazijos:
- Tauragės Versmės gimnazija (buv. III vidurinė),
- „Žalgirių“ gimnazija (buv. IV vidurinė).

Tauragės rajono Žygaičių gimnazija.

Pagrindinės mokyklos:
- „Aušros“ pagrindinė mokykla (buv. VI vidurinė)
- „Jovarų“ pagrindinė mokykla (buv. V vidurinė),
- „Martyno Mažvydo“ progimnazija (buv. I vidurinė)
- „Šaltinio“ progimnazija (buv. II vidurinė).
- Tarailių progimnazija
Vaikų reabilitacijos centras-mokykla „Pušelė“
Tauragės muzikos mokykla
MKC (Tauragės pilis)
Tauragės Profesinio rengimo centras
Kauno kolegijos Tauragės skyrius
Tauragės suaugusiųjų mokymo centras
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka

Sporto klubai

Futbolas

Bėgimo

Tauragės bėgimo mėgėjų klubas

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2021 m.

1650 m.

1823 m.

1833 m.

1872 m.

1885 m.*^[3]

1897 m.^sur.

1901 m.*^[2]

1914 m.

1923 m.^sur.^[12]

1931 m.

200

630

5 818

4 722

6 600

5 800

10 000

5 470

6 122

1935 m.

1939 m.

1959 m.^sur.^[13]

1970 m.^sur.^[14]

1976 m.^[15]^[16]

1979 m.^sur.^[17]

1989 m.^sur.^[18]

2001 m.^sur.^[19]

2011 m.^sur.^[20]

2021 m.^sur.^[21]

6 527

10 561

12 041

19 500

24 900

25 966

30 119

29 124

24 389

21 203

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 24 389 žmonės:^[22]

Lietuviai – 98,07 % (23919);
Rusai – 0,93 % (226);
Ukrainiečiai – 0,24 % (59);
Baltarusiai – 0,14 % (34);
Vokiečiai – 0,14 % (33);
Lenkai – 0,06 % (15);
Kiti – 0,42 % (103).

2001 m. gyveno 29 124 žmonės:^[23]

Lietuviai – 98,10 % (28572);
Rusai – 1,01 % (295);
Ukrainiečiai – 0,24 % (71);
Vokiečiai – 0,2 % (61);
Baltarusiai – 0,1 % (31);
Lenkai – 0,05 % (16);
Kiti – 0,27 % (78).

1923 m. gyveno 5 470 žmonės:^[24]

Lietuviai – 51,9 % (2839);
Žydai – 32,49 % (1777);
Vokiečiai – 12,18 % (666);
Rusai – 1,68 % (92);
Lenkai – 0,18 % (10);
Latviai – 0,07 % (4);
Baltarusiai – 0,01 % (1);
Kiti – 1,48 % (81).

Žymūs žmonės

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Iš Tauragės kilę žymūs žmonės.

Tauragėje 1843 m. lankėsi prancūzų rašytojas O. Balzakas (1799–1850). Rašytojas Tauragėje sustojo kaip paskutinėje Rusijos imperijos stotyje pakeliui į Paryžių, kur užeigos namuose parašė laišką mylimai grafienei. Tauragės kraštotyros muziejuje yra laiško kopija, gauta iš Balzako muziejaus (Paryžius).

Garsaus JAV rašytojo Jerome David Salinger, išgarsėjusiu savo romanu „Rugiuose prie bedugnės“, prosenelis gimė ir visą gyvenimą pragyveno Tauragėje.^[25]

Vieno iš turtingiausių Rusijos žmonių Romano Abramovičiaus tėvai iki 1941 m. trėmimų gyveno Tauragėje.^[26]