Tauragės valsčius
Koordinatės: 55°16′š. pl. 22°17′r. ilg. / 55.26°š. pl. 22.29°r. ilg.
| Tauragės valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1571 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Tauragė Senoji Tauragė (1868) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Tauragės apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Tauragės apskritis (1941–1944) |
 Tarybų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Tauragės apskritis (1944–1950) |
Tauragės valsčius (rus. Таурогенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Tauragė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius minimas nuo 1571 m., atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Pagramančio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Tauragės rajonui (11 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 10707 | 1129 kiemai [2] | 7 seniūnijos | 188 | |
| 1923 m.[3] | 350 | 9976 | 1955 | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
204 | 11 apylinkių [4] | |||
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[5] |
|---|---|
| Dauglaukis | Dauglaukio apylinkė |
| Galmenai | Galmenų apylinkė |
| Girininkai | Girininkų apylinkė |
| Joniškė | Joniškės apylinkė |
| Kalniškiai | Kalniškių apylinkė |
| Kaziškė | Kaziškės apylinkė |
| Meldikviršiai | Meldikviršių apylinkė |
| Pilaitė | Pilaitės apylinkė |
| Stragutė | Stragutės apylinkė |
| Šilinė | Šilinės apylinkė |
| Tarailiai | Tarailių apylinkė |
| Iš viso: | 11 apylinkių |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 9976 žmonės:
- Lietuviai - 86,75% (8654);
- Vokiečiai - 12,15% (1212);
- Rusai - 0,36% (36);
- Lenkai - 0,32% (32);
- Kiti - 0,42% (42).
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1873 | Zaltriškiai | Antanas Bružys, knygnešys | 19?? |
| 1906 | Požerūnai | Teodoras Blinstrubas, išeivijos veikėjas | 1999 |
| 1907 | Mažonai | Juozas Mockaitis, agronomas | 1995 |
| 1920 | Galmenai | Jurgis Kisnėrius, geologas | 1986 |
| 1930 | Kuisiai | Juozas Jasaitis, literatūrologas | |
| 1936 | Kuisiai | Antanas Jasaitis, biochemikas | 1999 |
| 1936 | Dacijonai | Zigmantas Motiekaitis, sporto darbuotojas, treneris | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 150
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 153