Karlovacas

Koordinatės: 45°29′00″ š. pl. 15°33′00″ r. ilg. / 45.48333°š. pl. 15.55000°r. ilg. / 45.48333; 15.55000 (Karlovacas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karlovacas
kroat. Karlovac
            
Miesto reginys
Karlovacas
Karlovacas
45°29′00″ š. pl. 15°33′00″ r. ilg. / 45.48333°š. pl. 15.55000°r. ilg. / 45.48333; 15.55000 (Karlovacas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Kroatijos vėliava Kroatija
Regionas Karlovaco apskritis
Gyventojų (2011 m.[1]) 55 705
Plotas 401 km²
Tankumas (2011 m.[1]) 139 žm./km²
Altitudė 112 m
Vikiteka Karlovacas
Kirčiavimas Kárlovacas

Karlovacas – miestas centrinėje Kroatijoje, 56 km į pietvakarius nuo Zagrebo; apskrities centras. Išsidėstęs Koranos ir Kupos upių santakoje.[2] Miesto ribose teka dar dvi upės − Dobra ir Mrežnica.

Vystoma garo turbinų, dyzelinių variklių, katilų, siurblių gamyba, metalo, medienos apdirbimo, tekstilės, odos, chemijos (gumos), statybinių medžiagų, poligrafijos, maisto (alaus – Karlovace yra stambiausia alaus darykla Kroatijoje − „Karlovačko“) pramonė. Yra teatras, miesto, sakralinės dailės ir senų retų knygų muziejai, dailės galerija, skulptūrų parkas.

Mieste stovi XVII–XIX a. Švč. Trejybės bažnyčia, XVII–XVIII a. Zrinskių šeimos rezidenciniai rūmai. Karlovacas – tai renesansinė šešiakampės žvaigždės plano tvirtovė, pastayta 1579 m.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karlovacas įkurtas XVI a. pabaigoje kaip tvirtovė prie Koranos ir Kupos upių. Tvirtovės griuvėsiai yra išlikę iki mūsų dienų. Tvirtovės statyba buvo pradėta Austrijos erchercogo Karlo II įsaku 1579 m. Jo vardu ir buvo pavadinta tvirtovė.

Miesto geografinė padėtis leido Karlovacui labai greitai vystytis ir klestėti.

Šalia miesto yra XIII a. Dubovaco pilis.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199
  3. Karlovac. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]