Tauragės konvencija
Tauragės konvencija – pagal prancūzų – prūsų sutartį Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III turėjo sudaryti tris armijas, kurios saugotų 1812 m. prancūzų užgrobtus Rusijos kraštus. Vienai iš tų armijų vadovavo generolas leitenantas Hansas Davidas Liudvikas fon Jorkas (H. D. Liudvig von York). Jam buvo pavesta saugoti Žemaitiją.
1812 m. gruodžio 29 d. Jorkas davė įsakymą savo kariuomenei susirinkti jo būstinėje Tauragėje. Jis kariuomenei pasakė, jog prancūzų kariuomenė sunaikinta ir jie – prūsai – turi galimybę atkurti savo nepriklausomybę, jei susijungs su rusų kariuomene. Kitą dieną Jorkas kartu su rusų generolu Ivanu Dibičiumi pasirašė konvenciją dėl neutraliteto. Prūsai, vadovaujami Jorko, turėjo laikytis neutraliteto Klaipėdos–Tilžės ruože. Kai Napoleonui buvo pranešta apie Tauragės konvenciją, jis pasakė: „Tai skaudžiausia, kas galėjo įvykti – ne tiek kariniu, kiek politiniu požiūriu.“
Po šimto metų, toje vietoje kur stovėjo malūnas, buvo pastatytas paminklas. Jis buvo akmens kubas su 2 metrų briaunomis, iš tašyto pilko granito plokščių. Kubas pastatytas ant keturių žalvarinių rutulių, simbolizuojančių 1812 m. patrankos sviedinius.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Konvencijai skirtas tinklalapis (lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, prancūzų k.)
